Teroro išpuolis Maskvoje: išaugo žuvusiųjų skaičius

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija atnaujino preliminarų per išpuolį „Crocus City Hall“ žuvusiųjų sąrašą. Dabar jame yra 143 žmonės.

Nepaprastųjų situacijų ministerijos pranešime pabrėžiama, kad sąrašas tikslinamas, remiantis teismo medicinos tyrimų duomenimis.

Prieš tai buvo žinoma apie 140 žuvusiųjų ir 360 sužeistųjų.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Praeitą savaitę įvykdytas teroristinis išpuolis prekybos centre „Crocus City Hall“ parodė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijų trapumą, taip pat Rusijos saugumo aparato nepasirengimą atremti iššūkius, skelbia britų leidinys „The Times“.

Pasak straipsnio, šie įvykiai rodo, kaip V.Putinas pamažu praranda įvykių Rusijoje kontrolę. Pažymima, kad karas Ukrainoje atėmė iš jo siaurą viziją, o rusai, kurie manė, kad jis yra patikimas lyderis, dabar baiminasi dėl savo ateities.

„The Times“ nurodė, kad esama trijų galimų teroristinio išpuolio Rusijoje pasekmių scenarijų.

Pagal pirmąjį, Rusija galėtų išpuolį pavaizduoti kaip melagingą operaciją, kad paskatintų visuomenės pyktį prieš Ukrainą ir įteisintų visuotinę mobilizaciją.

Antrasis pažymi, kad V.Putinas gali pasinaudoti išpuoliu kaip būdu įšaldyti karą prieš Ukrainą ir sutelkti dėmesį į karą su terorizmu.

Anot trečiojo, autoritarinis Rusijos prezidentas po truputį praranda kontrolę ir tai leis įsivyrauti vidaus nesutarimams šalyje.

„Islamiškojo teroro sugrįžimas į Rusiją buvo ir nuspėjamas, ir ignoruojamas. V.Putino intervencija Sirijoje siekiant paremti skerdiką Bashirą al Assadą pelnė jam nedaug draugų. Vidurio Azijos respublikos jaučia jo silpnumą. Tikėtina, kad V.Putinas paspartins dalijimąsi žvalgybos informacija apie „Islamo valstybę" su Turkija, Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja“, – rašo „The Times“.

„Astra“/ „Telegram“/Policija prie rusų bendrovės pastato

Rusijoje po kovo 22 d. įvykdyto teroristinio išpuolio „Crocus City Hall“ koncertų salėje saugumo pajėgos pradėjo vykdyti migrantų reidus, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Astra“.

Teigiama, kad šiuo metu Elektrostalio mieste netoli Maskvos vykdomas reidas į  bendrovės „Wildberries“ sandėlį. Ten tikrinami vyrų kariniai pažymėjimai ir kiti dokumentai.

„Jie tikrina, kas yra užsiregistravęs kariuomenėje, o kas išsisukinėja. Tie, kurie išsisukinėja, gali būti suimti be leidimo“, – teigė sandėlio darbuotojai.

Kitas sandėlyje dirbantis asmuo nurodė, kad tuos, kurie priešinasi, saugumo pajėgos muša lazdomis.

„Astra“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti situacija prie sandėlio. Pasak liudininkų, jau sulaikytos kelios dešimtys žmonių.

Tuo tarpu „Mediazona“ pažymėjo, kad į „Wildberries“ sandėlį Maskvos srityje atvyko policija ir Rusijos nacionalinė gvardija.

Pasak pranešimų, prie sandėlio stovi mažiausiai trys „Rosgvardijos“ automobiliai ir dešimtys sandėlio darbuotojų (atpažįstamų iš violetinės spalvos uniformų). Kai kuriais duomenimis, sulaikyti jauni žmonės (nuo 15 iki 21 metų), o „Wildberries“ darbuotojai „sodinami į policijos automobilį ir vežami į karinį komisariatą“.

Šaltinio duomenimis, 2023 m. lapkričio mėn. į šį sandėlį taip pat buvo surengtas Rusijos saugumo pajėgų reidas. Be pranešimų apie migracijos įstatymų pažeidimus, keliems darbuotojams buvo išduoti šaukimai į karinį komisariatą.

Shutterstock nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Antradienį autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad teroristai po išpuolio „Crocus City Hall“ koncertų salėje iš pradžių bėgo į Baltarusiją, o ne į Ukrainą. 

Taip jis tiesiogiai paneigė Kremliaus pasakojimą apie Ukrainos dalyvavimą, galbūt siekdamas išvengti klausimų, kodėl įtariamieji iš pradžių vyko į Baltarusiją.

Kovo 26 d. lankydamasis Baltarusijos šiaurės vakarų Ašmenos regione A.Lukašenka pranešė, kad „Crocus City Hall“ teroristai galimai planavo pabėgti iš Rusijos Briansko srities į Baltarusiją, tačiau Baltarusijai įvedus sustiprintą saugumo režimą, nusikaltėliai buvo priversti pakeisti kursą Rusijos ir Ukrainos sienos link.

A.Lukašenka nurodė, kad užpuolikai „negalėjo patekti į Baltarusiją“, ir gyrė aukštą Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų bendradarbiavimo lygį, kuris esą padėjo sulaikyti teroristus.

Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai įvertino, kad tokia apsišaukėliško Baltarusijos vadovo prielaida akivaizdžiai prieštarauja Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginiams apie planuotą teroristų pabėgimą.

Kovo 23 d. Rusijos prezidentas, kreipdamasis į šalies piliečius, aiškino, kad įtariamieji turėjo „kontaktų“, kurie parengė „langą“ jų eksfiltracijai per sieną į Ukrainą. 

„Šis teiginys, kuriam nėra jokių įrodymų, tapo pagrindiniu Kremliaus nepagrįstuose kaltinimuose, kad Ukraina yra susijusi su išpuoliu arba atsakinga už jį“, – pastebėjo analitikai. 

Kovo 23 d. geolokuotoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos personalas sulaiko keturis užpuolikus miško vietovėje palei greitkelį E101 maždaug už 20 km į pietryčius nuo Briansko miesto. Geolokuota sulaikymo vieta yra maždaug už 95 km nuo Ukrainos sienos artimiausiame taške arba už 130 km nuo vietos, kur E101 kerta sieną į Ukrainą. Ši vieta nutolusi apie 124 km nuo Baltarusijos sienos ir apie 25 km nuo greitkelio A-240, vedančio į Gomelio miestą Baltarusijoje. 

„A.Lukašenkos pareiškimas apie Baltarusijos personalo suaktyvėjimą leidžia manyti, kad iš pradžių teroristai važiavo A-240 greitkeliu Baltarusijos link, tačiau pamatę užkardas ar kitas atgrasomąsias priemones pakeitė savo judėjimo kryptį į rytus miško keliukais į E101 kelią“, – aiškino ekspertai.

Pasak jų, autoritarinis Baltarusijos prezidentas turi labai mažai akivaizdžių paskatų taip meluoti apie išpuolio faktus.

„Aplinkybė, kad užpuolikai važiavo į Baltarusiją, tikriausiai norėdami ten rasti prieglobstį, galėtų turėti žalingų politinių pasekmių A.Lukašenkai ir jo režimui, nes kiltų klausimų, kodėl jie manė, kad Baltarusijoje bus saugiau, ir kas, jų manymu, galėtų juos ten priimti. Todėl tokiu būdu A.Lukašenka galėjo norėti užkirsti kelią diskusijoms apie hipotetinius užpuolikų ryšius su Baltarusija, sakydamas, kad Baltarusijos pajėgos prisidėjo prie jų sulaikymo“, – rašoma ataskaitoje. 

Nors A.Lukašenkos teiginys paneigia nuolatinį Kremliaus naratyvą, jis sumažina jo pažeidžiamumą Kremliaus pastangoms panaudoti neviešą informaciją apie pirminius užpuolikų pabėgimo planus, siekiant daryti jam spaudimą ateityje.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos pareigūnai netiki, kad Ukraina susijusi su radikalių islamistų išpuoliu „Crocus City Hall“ koncertų salėje, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“. 

Pasak keturių Kremliui artimų šaltinių, nėra jokių įrodymų, kad Kyjivas prisidėjo prie išpuolio, ir V.Putinas tai žino, nes asmeniškai dalyvavo diskusijose, kuriose prieita tokios išvados.

Nepaisant to, jis vis tiek ketina pasinaudoti šia tragedija, kad rusai susitelktų dėl karo Ukrainoje, pabrėžė vienas iš agentūros pašnekovų.

Šaltiniai pridūrė, kad beveik niekas iš jų pažįstamų Rusijos politikos ir verslo elito atstovų nemano, kad už teroristinio išpuolio stovi Ukraina. 

Imago / Scanpix nuotr./Išpuolis Maskvos koncertų salėje „Crocus City Hall“

V.Putinas bent du kartus viešai bandė susieti Ukrainą su kruviniausiu per daugiau kaip 20 metų teroristiniu išpuoliu prie Maskvos, kuriuo prasidėjo jo penktoji prezidentavimo kadencija, nors atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“.

Pirmadienio vakarą jis pareiškė, kad išpuolį įvykdė radikalūs islamistai, tačiau jo kurstytojų reikia ieškoti Ukrainoje ir tarp tų, kurie „nuo 2014 m. kariauja“ su Rusija „neonacių Kyjivo režimo rankomis“.

Autoritarinis prezidentas taip pat išreiškė nepasitenkinimą, kad JAV „bando įtikinti savo satelitus ir kitas pasaulio šalis“, jog Maskvos teroro akte nėra „Kyjivo pėdsakų“, ir dėl visko kaltina „Islamo valstybę“. 

Anksčiau Vašingtono perspėjimus prieš tragediją jis pavadino „šantažu“ ir „provokacija“, kuria siekiama „įbauginti ir destabilizuoti visuomenę“.

Tuo tarpu V.Putino versiją apie Ukrainos ir „anglosaksų“ dalyvavimą išpuolyje aktyviai propaguoja jo ištikimiausi pakalikai: Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Aleksandras Bortnikovas. Pastarasis teigė, kad saugumo tarnybų gauti „duomenys“ esą rodo, jog už išpuolio stovi JAV, Jungtinė Karalystė ir Ukraina.

Rusijos žvalgybos ekspertas Andrejus Soldatovas įvertino, kad po V.Putino ir A.Bortnikovo pareiškimų žvalgybos tarnybos neturi kito pasirinkimo, kaip tik įrodyti Ukrainos ir Vakarų kaltę.

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai anksčiau pažymėjo, kad Rusijos vadovybė „akivaizdžiai ignoruoja“ grėsmes, kurias „Islamo valstybė" kelia šaliai, ir pirmenybę teikia viešųjų ryšių efektui.

„Panašu, kad Kremlius nusprendė, jog kaltinimų Ukrainai informacinė vertė yra verta bet kokios rizikos saugumui ir gyvybių praradimo“, – rašoma vienoje iš ataskaitų.

„AFP“/„Scanpix“/Teroristinio išpuolio „Crocus City Hall“ įtariamieji

Dabartiniai Rusijos teisės aktai neleidžia taikyti mirties bausmės teroristams net ir nesant paskelbto moratoriumo, pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos Konstitucinės teisėkūros ir valstybės kūrimo komiteto pirmininkas Andrejus Klišas, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.

„Teroristams negalima skirti mirties bausmės net ir jei nėra paskelbtas moratoriumas“, – rašė jis savo kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Plačiau skaitykite ČIA.