Prieš hadžą maldininkai turėjo apeiti kubo formos Kaabą Mekos Didžiojoje mečetėje – švenčiausią islamo vietą.
Daugiau nei 1,5 mln. piligrimų iš viso pasaulio jau susirinko į Meką ir jos apylinkes hadžui. Skaičius vis didėja atvykstant daugiau maldininkų iš pačios Saudo Arabijos. Šalies pareigūnai prognozavo, kad šiemet dalyvių skaičius viršys 2 milijonus.
Šiemet hadžas vyksta tęsiantis Izraelio ir palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ karui Gazos Ruože. Dėl šio konflikto Artimieji Rytai atsidūrė prie regioninio karo, kuriame Izraelis ir jo sąjungininkai kariautų su Irano remiamomis kovotojų grupuotėmis, slenksčio.
Gazos Ruožo palestiniečiai šiemet negalėjo atvykti į Meką dalyvauti hadže, nes gegužę buvo uždarytas Rafacho perėjimo punktas prie sienos su Egiptu.
Tarp jau atvykusių maldininkų yra 4,2 tūkst. palestiniečių iš Izraelio okupuoto Vakarų Kranto, pranešė palestiniečių Religinių reikalų ministerija.
Saudo Arabijos valdžia pranešė, kad karaliaus Salmano kvietimu atlikti hadžo atvyko dar 1 tūkst. palestiniečių iš kare Gazos Ruože žuvusių ar sužeistų žmonių šeimų. Šie 1 tūkst. pakviestųjų jau buvo už Gazos Ruožo ribų – daugiausia Egipte – prieš uždarant Rafacho perėjimo punktą.
Hadžas yra vienas iš penkių islamo ramsčių, ir visi musulmonai privalo bent kartą gyvenime atlikti šią penkias dienas trunkančią kelionę, jei yra fiziškai ir finansiškai pajėgūs tai padaryti.
Daugeliui musulmonų hadžas yra vienintelė didelė kelionė gyvenime. Kai kurie metų metus taupo pinigus ir laukia leidimo, kad galėtų leistis į kelionę jau būdami vyresnio amžiaus, užauginę vaikus.
Saudo Arabijos valdžia nustatė saugumo apribojimus Mekoje ir jos apylinkėse, o keliuose, vedančiuose į miestą, įrengti patikros postai, kad į šventąsias vietas negalėtų patekti leidimo atlikti hadžą neturintys asmenys.
Saugumo institucijos suėmė daug žmonių, kurie bandė į Meką pervežti leidimo neturinčius maldininkus, sakė hadžo apsaugos komiteto vadovas Muhammadas al Bassami (Muhamadas Basamis). Dauguma jų buvo išsiųsti iš šalies, o keliones organizavusiems asmenims gresia įkalinimas iki pusės metų, teigė Vidaus reikalų ministerija.
Penktadienį piligrimai atkeliavo į Miną ir oficialiai pradėjo hadžą. Šeštadienį jie visą dieną budės ant Arafato kalno – dykumos kalvos, kur, kaip sakoma, pranašas Mahometas pasakė savo paskutinę kalbą. Sveiki piligrimai keliauja pėsčiomis, kiti keliauja autobusais arba traukiniais.
Dauguma hadžo apeigų vyksta lauke, kur yra mažai pavėsio arba jo visai nėra. Vasaros mėnesiais temperatūra gali būti didesnė nei 40 Celsijaus laipsnių.
Sveikatos apsaugos ministerija įspėjo, kad per šį hadžą oro temperatūra šventosiose vietose gali siekti 48 Celsijaus laipsnius. Daugelis maldininkų nuo svilinančios saulės ginasi skėčiais.
Nuo Arafato kalno maldininkai eis į už kelių kilometrų esančią uolėtą Muzdalifos lygumą. Muzdalifoje piligrimai renka akmenėlius, kuriais apmėtys velnią simbolizuojančius stulpus Minoje.
Tuomet piligrimai trims dienoms grįžta į Miną, o tai sutampa su Aukojimo švente (Id al Adha), kai finansiškai pajėgūs musulmonai visame pasaulyje skerdžia gyvulius ir dalina mėsą neturtingiems žmonėms. Galiausiai hadžo dalyviai grįžta į Meką baigiamiesiems apėjimams aplink Kaabą.
2023 metais hadžą atliko daugiau nei 1,8 mln. žmonių. Prognozuojama, kad šiemet hadžo dalyvių skaičius priartės prie lygio, buvusio iki COVID-19 pandemijos. 2019-aisiais hadžą atliko daugiau nei 2,4 mln. musulmonų.
