„Supratau, kodėl mes laimėjome Didįjį Tėvynės karą“, – sakė V.Putinas, turėdamas galvoje Antrąjį pasaulinį karą. Didžiuoju Tėvynės karu Rusija vadina dalį Antrojo pasaulinio karo – nuo nacių intervencijos pradžios 1941 metų birželio 22 dieną.
„Su tokiu požiūriu tokios tautos nugalėti neįmanoma. Mes buvome absoliučiai nenugalimi. Ir dabar esame tokie patys“, – tvirtino jis.
V.Putinas taip kalbėjo vaikams per specialią pamoką „Pokalbis apie tai, kas svarbu“. Susitikti su Kremliaus šeimininku buvo atrinkta 30 gerai besimokančių moksleivių.
Pamokos tokiu pavadinimu buvo pradėtos rengti prasidėjus plataus masto Rusijos puolimui prieš Ukrainą, siekiant sustiprinti patriotines nuotaikas.
Šiose pamokose derinamas Antrojo pasaulinio karo revizionizmas, kalbos apie Rusijos vertybes ir Kremliaus naratyvas apie Maskvos karius Ukrainoje.
Pagal oficialų Kremliaus naratyvą rusai kovoja egzistencinę kovą su Vakarais, esą pasinaudojančiais Ukraina kaip įrankiu Rusijai sunaikinti, jos istorijai perrašyti ir jos tradicinėms vertybėms sutriuškinti. Tokia įvykių interpretacija dominuoja ir Rusijos valstybinės žiniasklaidos pranešimuose apie karą.
Visoje Rusijoje moksleiviai buvo raginami siųsti laiškus rusų kariams Ukrainoje ir gaminti maskuojamuosius tinklus bei žvakes tranšėjoms.
Per savo pamoką V.Putinas sakė, kad Rusija sieks „užtikrinti saugumą“ keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos Kremlius teigė aneksavęs praėjusiais metais, nors niekada jų visiškai nekontroliavo.
Praėjusiais metais V.Putinas mokslo metų pradžios proga aplankė Kaliningradą ir pareiškė, kad Maskva siunčia karius į Ukrainą, kad „apsaugotų Rusiją“ ir „denacifikuotų“ kaimyninę šalį.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.
Birželį Kyjivas pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą, tačiau pripažino, kad vyksta sunkūs mūšiai, nes jam sunkiai sekasi pralaužti smarkiai įtvirtintas Rusijos pozicijas.
