Diplomatai sakė, kad NATO ir Rusijos tarybos penktadienio susitikime bus kalbama apie Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį ir, tikriausiai, apie krizę Ukrainoje.
JAV skyrė Maskvai laiko iki vasario 2 dienos išmontuoti naują sparnuotųjų raketų sistemą, kuria, kaip teigia Vašingtonas ir 28 jo NATO šalininkai, pažeidžiama 1987 metais sudaryta INF sutartis.
Per praėjusią savaitę Ženevoje įvykusias JAV ir Kremliaus pareigūnų derybas pažangos nebuvo pasiekta. Amerikiečiai kaltino Rusiją nesąžiningumu ir išsisukinėjimu, o Maskva ragino derėtis toliau.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra perspėjęs dėl naujų ginklavimosi varžybų, jei INF sutartis žlugs, ir pareiškė, kad labiausiai nuo jų nukentėtų Europa.
Visos 29 NATO narės vienbalsiai pritarė JAV vertinimui, kad Rusijos sparnuotųjų raketų 9M729, galinčių nešti branduolines galvutes, sistema pažeidžia INF sutartį.
Dvišalę INF sutartį pasirašė tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Sutartis eliminavo mažojo ir vidutinio nuotolio nuo žemės paleidžiamas balistines ir sparnuotąsias raketas.
Penktadienį lankydamasis Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas išdėstė Aljanso požiūrį, kad INF sutarties išsaugojimas priklauso nuo Rusijos sutikimo sunaikinti turimas raketas.
„Kaip ir kitos NATO narės, manome, kad egzistuoja raketa, pažeidžianti šią sutartį. Ji turėtų būti sunaikinta patikimu būdu, kad būtų galima sugrįžti prie susitarimo įgyvendinimo“, – reporteriams sakė H.Maasas.
Per pastaruosius penkerius metus Vašingtonas susirūpinimą dėl minimos raketų sistemos Rusijai pareiškė mažiausiai 30 kartų, nurodo pareigūnai.
Gruodžio mėnesį JAV žengė neįprastą žingsnį ir paskelbė įrodymų, turinčių pademonstruoti, kad Maskva savo raketomis pažeidžia susitarimą.
Tačiau Maskva toliau tai neigia ir pateikė kelis atsakomuosius kaltinimus Vašingtonui.
Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Andrea Thompson kaip nepakankamus atmetė Rusijos pasiūlymus apžiūrėti raketų sistemą ir apkaltino Maskvą „nenuoširdžiai deklaruojant paramą skaidrumui“.
Pastarųjų metų įvykiai, tokie kaip Maskvos 2014 metais įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksija ir Kremliui priskiriama kruvina kovo mėnesio ataka Didžiojoje Britanijoje panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą, labai padidino įtampą tarp NATO ir Rusijos.
Tačiau abi šalys palaikė reguliarius dialogus Briuselyje, kur penktadienį vėl susitiks 29 NATO šalių ambasadoriai ir Rusijos atstovas.
