K.Harris, ankstesnę dieną apkaltinusi regiono milžinę Kiniją savo kaimynių bauginimu ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje, Hanojuje susitiks su komunistinio Vietnamo prezidentu ir premjeru.
Jos atvykimas buvo trims valandoms atidėtas dėl, pasak JAV pareigūnų, „anomalaus sveikatos incidento“ Hanojuje.
Formuluote „anomalus sveikatos incidentas“ paprastai įvardijamas vadinamasis Havanos sindromas. Vis dar nepaaiškinti išpuoliai susargdino ir net sukėlė smegenų pažeidimų JAV diplomatams ir žvalgybos pareigūnams Kuboje, Kinijoje, Rusijoje ir kitose šalyse.
Ši problema išprovokavo dar neįrodytus kaltinimus, jog Rusijos ar kitų šalių tarnybos pasitelkdamos didelio intensyvumo elektroninius prietaisus fiziškai pakenkė JAV diplomatams Kuboje, Kinijoje ir kitur.
Po regioną keliaujanti K.Harris į Vietnamą atvyko iš Singapūro, kur praleido dvi dienas. Singapūre ji išsakė priekaištų Pekinui ir, Talibano stulbinamai sugrįžus į valdžią Afganistane, stengėsi sustiprinti Amerikos patikimumo įvaizdį regione.
Tačiau apsilankymas Vietname – pirmasis dirbančio JAV viceprezidento vizitas – sulaukė kritikos vykstant chaotiškai evakuacijai iš Kabulo, lyginamai su 1975 metų įvykiais Saigone, kai JAV sraigtasparniai paskutinėmis Vietnamo karo dienomis evakuojamus asmenis turėjo paimti nuo ambasados stogo.
K.Harris nevyks į Saigoną, dabar vadinamą Ho Či Miniu, ir trečiadienį sieks nukreipti dėmesį nuo istorijos paralelių bei akcentuoti Vašingtono įsipareigojimus Pietryčių Azijoje, amerikiečiams atidarant Hanojuje JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) regioninį padalinį.
Jungtinės Valstijos jau padovanojo Vietnamui 5 mln. skiepų nuo COVID-19 dozių.
Kinijos vykdomas bauginimas
K.Harris Singapūre pasakė, kad Pekinas „toliau toliau spaudžia, baugina“ kaimynines šalis ir reiškia nepagrįstas pretenzijas į didžiąją dalį Pietų Kinijos jūros.
Kinija reiškia teises į beveik visą išteklių turtingą Pietų Kinijos jūrą, per kurią kiekvienais metais plaukia trilijonų dolerių vertės prekes gabenantys laivai. Tačiau dalį šių vandenų savais laiko keturios Pietryčių Azijos valstybės, įskaitant Vietnamą, taip pat Taivanas.
Pekinas kaltinamas dislokuojantis ginčijamose akvatorijose įvairios karinės technikos, įskaitant priešlaivines ir zenitines raketas. Kinija taip pat ignoruoja 2016 metais tarptautinio tribunolo priimtą nutartį, kurioje sakoma, kad Pekino istorinės pretenzijos į didžiąją dalį Pietų Kinijos jūros neturi pagrindo.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Pekino ir kitų į Pietų Kinijos jūros akvatorijas pretenduojančių šalių didėjo.
„Pekinas toliau spaudžia, baugina ir reiškia pretenzijas į didžiąją dalį Pietų Kinijos jūros, – kalbėjo JAV viceprezidentė. – Pekino veiksmai toliau silpnina taisyklėmis pagrįstą tvarką ir kelia grėsmę valstybių suverenitetui.“
Kinija atkirto, kad chaotiškas Amerikos pasitraukimas iš Afganistano yra „savanaudiškos“ Vašingtono užsienio politikos pavyzdys, ir apkaltino Vašingtoną „bauginančiu elgesiu“.
K.Harris yra ne pirma J. Bideno administracijos aukšto rango pareigūnė, aplankiusi šį regioną, Vašingtonui siekiant patikinti sąjungininkus dėl savo nuoseklumo.
Tačiau įvykiai Afganistane privertė suabejoti JAV pareiškimais apie patikimumą.
Buvęs Vietnamo ambasadorius Jungtinėse Valstijose Phamas Quangas Vinhis naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo šalis atidžiai stebi įvykius Kabule.
„JAV dabar įsipareigojo šiam regionui, bet jei Afganistane vėl kas nors nutiks, pavyzdžiui, jei sugrįš terorizmas... ar JAV ir toliau telks dėmesį čia?“ – klausė jis.
JAV ir Kinijos santykiai pablogėjo dėl virtinės klausimų, nuo kibernetinio saugumo ir technologinio pranašumo iki žmogaus teisių Honkonge ir Sindziange.
Tačiau Singapūre K.Harris stengėsi sklaidyti nuogąstavimus, kad auganti įtampa galėtų priversti stiprius ryšius su abiem didžiausiomis pasaulio ekonomikomis palaikančias šalis rinktis kurią nors vieną iš jų.
Vietnamas siekia surasti savo kelią tarp šių dviejų supervalstybių. Antradienį premjeras Phamas Minhis Chinhis susitiko su Kinijos ambasadoriumi ir pabrėžė, kad Hanojus „nesivienys su viena šalimi prieš kitą“.
