Jos tvirtina, kad įtakingo oligarcho Vlado Plahotniuko vadovaujama Demokratų partija autobusais vežė rinkėjus iš separatistinio Padniestrės regiono į balsavimo apylinkės ir nurodė jiems, kaip balsuoti.
Moldovos prorusiškasis prezidentas Igoris Dodonas ir integraciją į Europą palaikantis opozicijos lyderis Andrejus Nastasė apkaltino valdančiuosius sąmokslu su Padniestrės valdžia organizuojant sukčiavimą.
Socialiniuose tinkluose mirgėjo vaizdo įrašai ir pranešimai apie tai, kad nežinomi žmonės siūlo žmonėms transportą nuvykti iki rinkimų apylinkių ir pinigus.
I.Dodonas paragino žmones nesusivilioti kyšiais.
„Nebijokite ir neleiskite žmonėms jūsų nupirkti. Nebijokite prarasti darbo, – sakė Kišiniove balsavęs prezidentas. – Aš žinau, kad žmonės verčia jus balsuoti už atitinkamas partijas“.
A.Nastasė pareiškė, kad valdančioji partija organizuoja rinkėjų vežimą autobusu.
Demokratinės partijos vicepirmininkas Vladimiras Čebotaras tvirtino turintis informacijos, kad Padniestrės gyventojų balsus perka Socialistų partija.
Pati Padniestrės valdžia neleidžia, kad jos teritorijoje būtų atidarytos balsavimo apylinkės.
Maždaug 220 tūkst. šios teritorijos gyventojų turi Moldovos pilietybę ir gali balsuoti kitoje Dniestro upės, skiriančios separatistinę respubliką ir Vyriausybės kontroliuojamą teritoriją, pusėje.
V.Čebotaras sekmadienį pripažino, jog rinkimų procedūrų pažeidimų būta, tačiau tvirtino, kad jie „neturės įtakos balsavimo procesui“.
„Pasirengęs išvykti rytoj“
Balsavimas Moldovoje prasidėjo 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir pasibaigs 21 valandą. Rezultatų tikimasi pirmadienio ryte.
Manoma, kad nė vienai partijai nepavyks gauti daugumos balsų, kad ji galėtų formuoti vyriausybę, todėl analitikai baiminasi porinkiminio nestabilumo.
Nors daugelis 3,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje nori palaikyti artimus santykius su Maskva, dalis šalies gyventojų nori, kad ji sektų kaimyninės Rumunijos, su kuria ją sieja kalba ir ilga istorija, pavyzdžiu ir žvelgtų vakarų kryptimi.
Apklausose pirmauja I.Dodono prorusiškoji partija, kuri pasisako už Moldovos prisijungimą prie Rusijos propaguojamos Eurazijos ekonominės sąjungos, o ne prie Europos Sąjungos.
Antroje vietoje yra proeuropietiškų partijų aljansas, pasisakantis už narystę ES ir NATO.
Trečia yra centro kairiųjų demokratinė partija, vadovaujama įtakingo oligarcho Vlado Plahotniuko. Šiuo metu ji turi daugumą parlamente ir vadovauja vyriausybei. Partija siekia subalansuoto požiūrio tarp Maskvos ir Briuselio.
40-ies Viktoria Četrejan naujienų agentūrai AFP sakė balsavusi už proeuropietišką aljansą.
„Mano vyras daugiau nei dešimt metų dirbo Italijoje, kad mes galėtume pragyventi“, – teigė V. Četrejan.
„Turime siekti europinių pragyvenimo standartų“, – pridūrė ji.
Moldovos ekonomika yra labai priklausoma nuo užsienyje dirbančių piliečių pinigų perlaidų, emigracija smarkiai sumažino darbingo amžiaus žmonių skaičių pačioje šalyje.
„Žmonės yra atsiskyrę nuo valstybės, milijonas žmonių išvažiavo“, – teigė 42 metų universiteto lektorius Jonas Vasilačė.
Jis tvirtina, kad Moldova turėtų tapti ES nare.
„Aš esu pasirengęs išvykti rytoj. Jeigu ta pati korumpuota valdžia liks ir po rinkimų, išvažiuosiu į Rumuniją“, – kalbėjo akademikas.
57-ių vairuotojas Vasilijus Janioglas yra gagaūzas – turkiškai kalbančios, paprastai Maskvą remiančios tautos.
Jis balsavo už I. Dodono socialistus, nes „tai yra vienintelė partija, padedanti tautinėms mažumoms“.
„Manipuliacija ir dezinformacija“
Kelias dienas iki rinkimų tvyrojusią įtampą dar labiau padidino Rusijos valdžia, Moldovos valdančiosios partijos lyderį V. Plahotniuką penktadienį apkaltinusi 2013–2014 metais sukūrus didelio masto pinigų plovimo schemą.
Šalies parlamento pirmininkas Andrianas Candu (Andrianas Kandu) teigė, kad taip Rusija bando daryti įtaką rinkimams.
„Visa tai yra manipuliacija ir dezinformacija“, – sakė jis po to, kai atidavė balsą Kišiniove.
„Tai ne pirmas kartas, kai Rusija bando daryti įtaką Moldovos rinkimams“, – pridūrė jis.
Demokratinė partija pasisako už subalansuotą poziciją tarp Maskvos ir Briuselio.
Vis dėlto Moldovos ir ES santykiai pastaruoju metu prastėjo. Pernai lapkritį Briuselis sumažino paramą Kišiniovui, argumentuodamas „pablogėjusia teisės viršenybės padėtimi“ ir tikriausiai turėdamas omenyje korupciją.
Pernai Moldova „Transparency International“ rengiamame korupcijos suvokimo indekse buvo 117 tarp 180 šalių.