Vienas Talibano atstovas penktadienį pareiškė, kad jo judėjimas šiuo metu kontroliuoja 85 proc. Afganistano teritorijos ir apie 250 iš beveik 400 rajonų. Šio pareiškimo nepriklausomi šaltiniai negalėjo patvirtinti, be to, jį ginčija Kabulo vyriausybė.
Tuo metu Pekinas, sukritikavęs Vašingtono sprendimą sparčiai išvesti Amerikos pajėgas, paragino Kinijos piliečius „kiek galima greičiau“ palikti Afganistaną ir jau evakavo 210 žmonių.
Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad toks perspėjimas buvo paskelbtas dėl „sudėtingos ir sunkios vidaus padėties“ Afganistane. Pekinas pridūrė, kad 22 į Kiniją parskraidintiems žmonėms buvo diagnozuota koronaviruso infekcija.
Talibano laimėjimai
Penktadienį Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas naujienų agentūrai AFP sakė, kad kovotojai užėmė prie sienos su Iranu esantį Islam Kalos miestą, taip pat Torgundžio perėją prie sienos su Turkmėnija.
Herato provincijos gubernatoriaus atstovas Jilani Farhadas šeštadienį sakė, kad vyriausybė siunčia naujų pajėgų, kad jos atkovotių Islam Kalos perėją – didžiausią prekybos tranzito punktą tarp Irano ir Afganistano.
„Jie greitai ten bus išsiųsti“, – AFP sakė atstovas.
Afganistano vyriausybė ne kartą tvirtino, kad Talibano laimėjimų strateginė vertė yra menka. Vis dėlto daugelio sienų perėjų ir pajamų iš jose mokamų mokesčių ir muitų perėmimas tikriausiai padės papildyti Talibano iždą.
Pastarosiomis savaitėmis Talibano puolimas šalies šiaurėje privertė didelę dalį vyriausybės pajėgų atsitraukti.
Vienas pareigūnas, dirbantis ligoninėje Kandahare – antrame pagal dydį šalies mieste, laikomame Talibano lopšiu – šeštadienį sakė, kad per pastarąją parą į šią įstaigą buvo paguldyta dešimtys sužeistų žmonių, įskaitant mažiausiai 15 vyriausybės pajėgų narių. Tai buvo dar vienas ženklas, kad Talibanas artėja prie didžiųjų urbanizuotų centrų.
Tame regione Kabulas dabar kontroliuoja tik kelias provincijų sostines, kurioms pastiprinimai ir atsargos gali būti siunčiamos tik oru.
Karinės oro pajėgos taip pat patirdavo didelę apkrovą dar prieš talibams pradedant žaibišką puolimą, privertusį vyriausybės pajėgas sprukti iš savo pozicijų Afganistano šiaurėje ir vakaruose. Padėčiai blogėjant spaudimas nedaugeliui Afganistano turimų orlaivių ir pilotų dar labiau padidėjo.
Ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad amerikiečių karinė misija Afganistane bus užbaigta rugpjūčio 31 dieną, praėjus beveik 20 metų nuo jos pradžios. Tačiau jis pripažino, kad „itin mažai tikėtina“, jog Kabulas įstengs kontroliuoti visą šaį.
„Status quo nėra pasirinkimas, – komentuodamas galimybę palikti Amerikos kontingentą ilgesniam laikui sakė J.Bidenas. – Nesiųsiu dar vienos amerikiečių kartos kariauti į Afganistaną.“
Pasak J.Bideno, Afganistano žmonės turėtų patys spręsti savo ateitį, tačiau prezidentas pripažino, kad ši padėtis atrodo neaiški.
Paklaustas, ar Talibanas neišvengiamai perims valdžią, J.Bidenas atsakė: „Ne.“
Iniciatyvą perima ginkluotos grupės
Šią savaitę Afganistano specialiosios pajėgos pirmąkart susikovė su islamistais sukilėliais vienoje iš provincijų sostinių. Kautynės vyko Kalaji No mieste šiaurės vakarinėje Badgiso provincijoje, iš kurio spruko tūkstančiai gyventojų.
Penktadienį Afganistano gynybos ministerija paskelbė, kad vyriausybės pajėgos šį miestą „visiškai kontroliuoja“. Tačiau šeštadienį vienas vietos pareigūnas nurodė, kad kovotojai vėl surengė ataką praeitą naktį.
Šeštadienį Talibanas taip pat paskelbė užėmęs vieną rajoną su Kabulu besiribojančioje Lagmano provincijoje.
Tuo metu veteranas karo vadas Ismailas Khanas, 2001 metais padėjęs JAV pajėgoms nuversti Talibano režimą, pažadėjo paremti vyriausybės pajėgas.
„Greitai išvyksime į priešakines linijas ir, su Dievo pagalba, pakeisime padėtį“, – I.Khanas sakė žurnalistams vakariniame Herato mieste.
Šeštadienį šimtai I. Khano kovotojų budėjo mieste ir saugojo jo vartus, nurodė vienas AFP korespondentas.
JAV spaudžia susitarti
Traukiantis JAV pajėgoms Talibanas pradėjo drąsiau veikti. Tuo metu taikos derybos Dohoje yra įstrigusios, o kovotojai atrodo siekiantys visiškos karinės pergalės.
Vis dėlto ketvirtadienį Talibano derybininkų grupės narys Suhailas Shaheenas tvirtino, kad kovotojai siekia „derybomis parengto sprendinio“.
Tuo metu prezidentas Ashrafas Ghani teigė, kad sukilėlių derybos nedomina.
„Kai viena pusė nori derybų, bet kita pusė nenori kalbėtis, argi tai gerai?“ – šeštadienį sakydamas kalbą pabrėžė Afganistano lyderis.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas savo ruožtu ragino tarptautinę bendriją spausti, kad būtų sudarytas taikos susitarimas.
„Visas pasaulis gali padėti tęsti šį spaudimą“, – per „Twitter“ parašė Pentagono vadovas.
Ll.Austinas nepaminėjo, kurias konkrečiai šalis ragino suteikti pagalbą, bet manoma, kad talibams didelę įtaką daro Pakistanas.
Pastarosiomis savaitėmis Kinija griežtai kritikavo, anot jos, skubotą ir chaotišką amerikiečių pajėgų išvedimą.
„JAV nepaiso savo atsakomybės ir pareigų, išveda pajėgas iš Afganistano paskubomis, primesdamos sumaištį ir karą Afganistano žmonėms ir regiono šalims“, – penktadienį per įprastą spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
„Jungtinėms Valstijoms, pirminėms Afganistano problemos kaltininkėms, tenka neišvengiama atsakomybė“, – pridūrė jis.
