„Kitą savaitę parlamentarai Vestminsteryje turės atlikti labai svarbų pasirinkimą: arba pritarti „Brexit“ susitarimui, arba jį atmesti.
Pritarkite jam ir JK pasitrauks iš Europos Sąjungos. Atmeskite jį ir niekas nežino, kas nutiks“, – penktadienį kalbėjo premjerė.
„Mes galime nepasitraukti iš ES daugybę mėnesių, galime likti be saugiklių, kuriuos suteikia sutartis. Galime niekada nepasitraukti (iš ES)“, – pridūrė Th.May.
Sausio viduryje JK parlamentas triuškinančiu balsų skirtumu atmetė Th.May ir Briuselio susiderėtą „Brexit“ sutarties projektą: 202 parlamentarai balsavo už, 432 – prieš.
Didžiausia kliūtimi susitarime tapo „apsidraudžiamoji priemonė“ (angl. backstop). Ji sukurtų bendrą ES ir JK muitų teritoriją, kad būtų išvengta fizinės sienos, muitų ir prekių patikrinimų Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje.
Numatoma, kad ši „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma laikinai – tol, kol bus rastas nuolatinis sprendimas. Tačiau „Brexit“ palaikantys įstatymų leidėjai nerimauja, kad Britanija, nepriėmus jokio kito susitarimo, visam laikui turės paklusti ES prekybos taisyklėms.
Atmetus susitarimą JK vyriausybės vadovė tęsė derybas su ES, tačiau Briuselis išlieka griežtas – nesutinka persiderėti dėl jokių esminių sąlygų, įskaitant „apsidraudžiamąją priemonę“.
Kovo 14 dieną parlamentarai vėl balsuos dėl „skyrybų“ sutarties projekto, JK pasitraukimas iš Bendrijos numatomas kovo 29 dieną.
Svarstant antro referendumo, kuriame britai spręstų – pasitraukti iš ES Th.May sutarties sąlygomis ar balsuoti dėl pasilikimo Bendrijoje – galimybę, premjerė visada pabrėžia būtinybę vykdyti „tautos valią“.
2016-ųjų vykusiome referendumo metu 51,89 proc. rinkėjų pasisakė už pasitraukimą iš Bendrijos.
„Permainų akimirka“
Aukšto rango Th.May komandos pareigūnai pastarosiomis dienomis nevengė perspėjimų apie tai, kad Britanija gali niekada nepalikti Bendrijos, ir galimas to komplikacijas ES.
„Tai yra permainų akimirka mūsų santykiuose tarp JK ir ES, ir istorija labai griežtai pasmerks abi puses, jei mums nepavyks“, – BBC radijui sakė britų diplomatijos vadovas Jeremy Huntas.
„Žinome, ko reikia, kad susitarimui pritartų Bendruomenių Rūmai, ir šis svarbus pokytis leistų (JK vyriausybei) pareikšti, jog nebūsime amžinai įstrigę muitų sąjungoje“, – pridūrė jis.
„Tai nėra nepagrįstas prašymas“, – pabrėžė J.Huntas.
Grimsbyje iki praėjusio amžiaus vidurio buvo didžiausias pasaulyje žvejybos laivynas, tačiau jis drastiškai sumenko, kai Britanija prisijungė prie Europos Bendrijų ir ėmė laikytis bendros žuvininkystės politikos.
2016-ųjų referendume apie 70 proc. Šiaurės Rytų Linkolnšyro rinkėjų nubalsavo už šalies pasitraukimą iš ES.
Įtemptos derybos
Derybininkai ruošiasi įtemptai dirbti visą savaitgalį, bandydami rasti išeitį iš aklavietės „apsidraudžiamosios priemonės“ klausimu. Šia priemone siekiama užtikrinti, kad siena tarp Bendrijos narės Airijos ir JK provincijos Šiaurės Airijos liktų atvira, jeigu nebūtų sudarytas alternatyvus susitarimas dėl prekybos.
„Šios diskusijos nenutrauktos, labai greitai jas pratęsime. Panašu, kad jos vyks visą savaitgalį“, – britų parlamentarams sakė deryboms vadovaujantis generalinis atornėjus Geoffrey Coxas.
Londonas turi susitarti su Briuseliu iki sekmadienio vakaro, nes bet kokie nauji dokumentai, susiję su susitarimu, turėtų būti paskelbti pirmadienį – parlamente numatyto balsavimo išvakarėse.
Jei Th.May antradienį vėl patirs nesėkmę, trečiadienį deputatai balsuos dėl to, ar numatytu laiku – kovo 29 dieną – trauktis iš ES nesudarius susitarimo. Jei tam būtų nepritarta, ketvirtadienį parlamentas spręstų, ar prašyti ES atidėti „Brexit“.
Prašymui atidėti „Brexit“ turėtų vieningai pritarti visos Bendrijos narės. Jei prašymas būtų atmestas, Britanijai tektų kovo 29-ją palikti ES.
