Neišnaudota galimybė
Karo pradžioje buvo reali galimybė jėga grąžinti Rusijos okupuotas teritorijas. Tačiau Joe Bideno administracijos neryžtingumas, svyravęs tarp atsargumo ir būtinybės imtis ryžtingų veiksmų, buvo lemtinga klaida. Jei JAV ir jų sąjungininkės nuo 2022 m. būtų masiškai tiekusios modernius tankus, lėktuvus ir raketų sistemas, dabartinė įvykių eiga galėjo būti visai kitokia.
Tačiau dabar Ukraina atsidūrė tokioje padėtyje, kai jos perspektyvos priklauso ne tik nuo Vakarų paramos, bet ir nuo pasaulinių politinio kraštovaizdžio pokyčių, visų pirma nuo Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią.
D.Trumpas ir Ukraina
D.Trumpo išrinkimas prezidentu kelia nevienareikšmiškų prognozių. Skeptikai atkreipia dėmesį į jo izoliacionistines pažiūras, simpatijas Vladimirui Putinui ir panieką JAV sąjungininkėms Europoje. Tačiau yra ir pagrindo atsargiam optimizmui, rašo „The Atlantic“ apžvalgininkas.
D.Trumpo artimiausios aplinkos žmonių kuriami politiniai planai apima šiuos punktus:
- ugnies nutraukimas siekiant įšaldyti konfliktą;
- saugumo garantijos Ukrainai;
- pagalba atstatymui;
- dalinis sankcijų Rusijai sušvelninimas.
Pats D.Trumpas demonstruoja norą palikti pėdsaką istorijoje kaip „didysis taikdarys“. Jis sumažino savo susižavėjimą V.Putinu. Dabartinis V.Putinas nebeatrodo triumfuojantis: karas užsitęsė trejus metus, dėl to patirti didžiuliai gyvosios jėgos ir įrangos nuostoliai, smuko ekonomika ir prarasta strateginė įtaka.
Realus scenarijus Ukrainai
Dabartinei situacijai spręsti reikia visapusiško požiūrio, kuris galėtų apimti:
1. Atidėti Ukrainos narystę NATO. Tai galėtų būti laikinas kompromisas, kol Ukraina bus visiškai pasirengusi integruotis į aljansą.
2. Nepriklausomybės užtikrinimas. Iš Rusijos turėtų būti atimta bet kokia įtaka Ukrainos politikai ir visuomenei.
3. Plataus masto rekonstrukcija. Europos donorai, ypač per įšaldytą Rusijos turtą, galėtų būti pagrindinis finansavimo šaltinis.
4. Saugumo garantijos. Svarbu užtikrinti Europos karinių pajėgų buvimą Ukrainos teritorijoje. Tai galėtų būti Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kiti daliniai, iš viso iki 100 000 karių.
Šios saugumo garantijos ir sankcijų Rusijai išplėtimas sudarys sąlygas susilpninti Kremlių ir sustiprinti Ukrainos pozicijas.
Karas Ukrainoje atskleidė Rusijos režimo silpnąsias vietas. Ekonominis spaudimas, krentantis rublis, infliacija ir kariniai nuostoliai kenkia Kremliaus stabilumui. Padėtį gali pabloginti padidintos sankcijos, pavyzdžiui, sankcijos „Gazprom“, dar labiau spaudžiančios Rusijos ekonomiką.
Scenarijus, pagal kurį D.Trumpas, Europa ir JAV susivienytų dėl Ukrainos, išlieka sudėtingas, bet realus, rašoma leidinyje. Šiam procesui reikės Europos ryžto, JAV lyderystės ir Rusijos noro susitaikyti su pralaimėjimu, net jei V.Putinas bus priverstas jį pateikti kaip pergalę.
Ukraina kalbasi su D.Trumpo komanda
Dienraštis „The Wall Street Journal“ neseniai pranešė, kad Ukraina pradėjo derybas su D.Trumpo komanda dėl karo nutraukimo. Pasak leidinio, Kyjivas bando išspręsti nesutarimus dėl karo sureguliavimo dar prieš D.Trumpui pradedant eiti pareigas.
Naujienų svetainė „Unian“ skelbė, kad NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pasiūlė Ukrainai atidėti bet kokias taikos derybas su Rusija. Jo įsitikinimu, Kyjivas pats turėtų nuspręsti, kada yra pasirengęs pradėti derybas su Rusija. Derybas ragino surengti asmeniškai D.Trumpas.
Tačiau Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremlius „atidžiai perskaitė“ naujai išrinkto JAV prezidento D.Trumpo pareiškimą apie derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo pradžią. Jis pažymėjo, kad V.Putinas ne kartą yra sakęs, jog Rusija neva yra „atvira deryboms dėl Ukrainos ir palankiai vertina taikos iniciatyvas“.
