„The Economist“: kodėl Rusijos saugumo tarnybos pavojingesnės nei bet kada anksčiau

RUSI tyrimą parengė centro ekspertai Jackas Watlingas ir Nickas Reynoldsas bei buvęs Ukrainos gynybos ministro patarėjas Oleksandras Danyliukas. Jis grindžiamas dokumentais, gautais iš Rusijos žvalgybos tarnybų, ir Ukrainos bei Europos žvalgybos tarnybų duomenimis.

Tyrime teigiama, kad 2022 m. pabaigoje Rusija suprato, kad jai reikia teisingesnės informacijos iš savo žvalgybos tarnybų. Dėl to prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka vadovavo „specialiesiems įtakos komitetams“, kurie koordinuoja prieš Vakarus nukreiptas operacijas, o paskui vertina jų poveikį.

Atrodo, kad dėl to Rusijos propaganda tapo nuoseklesnė. Kaip pavyzdį RUSI pateikia Moldovą, kurioje dezinformacijos bandymai tapo nuoseklesni ir tikslingesni.

Taip pat suintensyvėjo kampanijos, kuriomis siekiama pakenkti Europos paramai Ukrainai. Sausio mėn. Vokietijos ekspertai atskleidė 50 000 botų tinklą socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“), kurie kasdien išplatindavo šimtus tūkstančių žinučių vokiečių kalba. Tuo pat metu Prancūzijos teisėsaugos institucijos atskleidė didelį Rusijos koordinuojamų interneto svetainių, skleidžiančių dezinformaciją Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje, tinklą.

Rusijos karinės žvalgybos tarnyba, geriau žinoma GRU pavadinimu, taip pat patyrė didžiulę reformą. Generolas Andrejus Averjanovas, vadovavęs kariniam daliniui 29155 (kuris buvo atsakingas už operacijas užsienyje, įskaitant buvusio GRU karininko Sergejaus Skripalio apnuodijimą), nepaisant daugybės nesėkmių, buvo paaukštintas į GRU vadovo pavaduotojo pareigas ir įsteigė naują „Specialiosios veiklos tarnybą“.

Šnipai nebesinešioja mobiliųjų telefonų

Padalinio 29155 nariai į darbą nebesinešioja mobiliųjų telefonų, vietoj jų naudoja stacionarius įrenginius. Mokymai vyksta ne padalinyje, o įvairiose slėptuvėse. Be to, A.Averjanovo vadovaujama struktūra atsisakė kariškių verbavimo praktikos. Dėl to dauguma naujokų dabar neturi karinės patirties, todėl Vakarų žvalgybos agentūroms sunku nustatyti tokius darbuotojus.

Atskiras „Specialiųjų operacijų tarnybos“ padalinys (54654) dalyvauja kuriant nelegalių imigrantų tinklą. Jis verbuoja šnipus per priedangos įmones, o tai leidžia nuslėpti nelegalų pavardes. Be to, GRU pradėjo siųsti šnipus į užsienio ministerijas, nesusijusias su gynyba, taip pat į privačias bendroves.

Pradėjo dirbti su užsienio studentais, studijuojančiais Rusijoje

Rusijos karinė žvalgyba taip pat pradėjo dirbti su užsienio studentais, studijuojančiais Rusijos universitetuose, taip pat mokėti stipendijas studentams iš Balkanų, Afrikos ir kitų besivystančių šalių. Galiausiai Rusijos žvalgybos tarnybos suaktyvino verbavimą tarp iš šalies išvykusių rusų.

Rusijos saugumo tarnybos greitai pasidalijo Jevgenijaus Prigožino, kuris žuvo 2023 m. rugpjūtį per lėktuvo katastrofą, imperiją, rašo RUSI. FSB perėmė jo Rusijos struktūrų kontrolę, SVR – žiniasklaidos imperijos, įskaitant „trolių fabriką“, kontrolę, o GRU atiteko sukarintos struktūros – tiek kovojančios Ukrainoje, tiek dislokuotos kitose šalyse (pastarosioms dabar vadovauja generolas A.Averjanovas).

Problemų kilo dėl J.Prigožino sūnaus

Kitose šalyse dislokuotos struktūros pernai turėjo įdarbinti 20 000 darbuotojų, tačiau plano neįvykdė, pranešė RUSI. Kita problema, pasak ataskaitos autorių, kilo dėl J.Prigožino sūnaus, kuris paslaptingai liko gyvas ir laisvėje. Jis pasiūlė Rosgvardijai perimti „Wagner“ grupės kontrolę, po to GRU turėjo derėtis su Rosgvardija.

Kaip Rusijos žvalgybos galios sugrįžimo įrodymą RUSI pateikia buvusio Krasnojarsko krašto gubernatoriaus sūnaus Artiomo Usos, kuriam pavyko išvengti suėmimo Italijoje, istoriją.

Prioritetas – galimas Rusijos konfliktas su NATO

RUSI teigia, kad Rusijos žvalgybininkų prioritetas yra pasiruošimas galimam Rusijos konfliktui su NATO. Maskva sutelks dėmesį ne tik į paslapčių vagystę, bet ir į nesutarimų NATO viduje stiprinimą, Vakarų paramos Ukrainai silpninimą ir Vakarų įtakos „globaliuose Pietuose“ silpninimą.

Saugumo tarnybų klaidos

Per pastaruosius 10 metų Rusijos saugumo tarnybos buvo įsivėlusios į daugybę garsių skandalų. Didžiausią atgarsį sukėlusios nesėkmės buvo nesėkmingi bandymai nunuodyti buvusį GRU karininką Sergejų Skripalį ir politiką Aleksejų Navalną, kuris pats, padedamas grupės „Bellingcat“, tyrė savo apnuodijimą. Be to, žiniasklaida daug rašė apie netikslią informaciją, kurią Rusijos žvalgybos tarnybos teikė Rusijos vadovybei, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, prieš karą Ukrainoje.