Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„The Economist“: V.Putino grasinimai tebekelia šiurpą Vašingtonui

Jungtinės Valstijos verčia Ukrainą kovoti prieš Rusijos agresiją surištomis rankomis, skelbia žurnalas „The Economist“.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / Vida Press nuotr.

Praeitą savaitę Vakarų lyderių pasisakymai ir pranešimai žiniasklaidoje įžiebė viltį, kad Ukrainai pagaliau bus atlaisvinti apribojimai naudoti britų ir prancūzų sparnuotąsias raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

Rugsėjo 13 d. per retą susitikimą Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas seras Keiras Starmeris net dvi valandas diskutavo Baltuosiuose rūmuose. Daugelis manė, kad Amerikos vadovas duos leidimą, kuris šiuo metu gyvybiškai svarbus Ukrainai.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas
„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Nors raketos britų ir prancūzų Vašingtono pritarimas yra būtinas, nes raketos, siekdamos išvengti Rusijos gynybos priemonių, naudojasi iš Amerikos palydovų ir kitų šaltinių gaunama informacija apie taikinius, o kai kuriose iš jų taip pat gali būti amerikietiškų komponentų.

Tačiau po susitikimo padėtis išliko tokia pat neaiški. Amerikos pusė tik patvirtino, kad Vakarų tiekiamų tolimojo nuotolio sistemų apribojimo Ukrainos teritorijoje esantiems taikiniams politika nepasikeitė.

Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną aiškiai neramina faktas, kad Vašingtonas pagal ankstesnį pavyzdį, galiausiai gali suteikti Kyjivui leidimą, todėl praėjusią savaitė svaidėsi kraują stingdančiais grasinimais susidorojimu, kad pasinaudotų J.Bideno baime dėl eskalacijos.

Šiuo metu labiausiai Kremliui kliūva Didžioji Britanija: Maskvos nuomone, tai Londonas stipriausiai spaudžia nutraukti apribojimus.

Prieš pat susitikimą Baltuosiuose rūmuose Rusija viešai paskelbė, kad prieš kelias savaites nusprendė išsiųsti šešis britų diplomatus už šnipinėjimą, o Britanijos vyriausybė šį kaltinimą pavadino „visiškai nepagrįstu“.

„Visada buvo nerealu tikėtis, kad po susitikimo bus paskelbta didelė deklaracija. Sprendimas gali būti priimtas po to, kai J.Bidenas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tikriausiai šios savaitės pabaigoje (Vašingtone arba kasmetiniame Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdyje Niujorke)“, – rašo „The Economist“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Rugsėjo 13 d. V.Zelenskis sakė, kad pateiks J.Bidenui „pergalės planą“, pagrįstą „tarpusavyje susijusiais sprendimais“, kuris suteiktų Ukrainai pakankamai galių „nukreipti šį karą taikos link“.

Šie sprendimai, be abejo, apima laisvę naudoti vakarietiškas raketas smūgiuoti kariniams taikiniams Rusijoje.

Pažymėtina, kad ukrainiečiai širsta dėl to, kad, kol Rusija vykdo negailestingą kampaniją prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, naudodama iš oro paleidžiamas sklendžiančias bombas, raketas ir dronus (kai kuriuos tiekia Iranas ir Šiaurės Korėja), Ukraina gali suduoti atsakomąjį smūgį tik savos gamybos dronais ir raketomis.

K.Volkeris: Amerika per daug sureikšmina V.Putino grasinimus. Jais siekiama atgrasyti mus nuo tam tikrų veiksmų, o ne tai, kad tai turi įtakos tam, ką jis iš tikrųjų ketina daryti.

„Sunku girdėti: „Mes prie to dirbame“, o V.Putinas toliau degina mūsų miestus ir kaimus“. Kiekvienas, kuris žemėlapyje mato, kur Rusija yra išdėsčiusi karinius objektus ir iš kur vykdo smūgius, „aiškiai supranta, kodėl Ukrainai reikia tolimojo nuotolio pajėgumų“, – rašė V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“.

„V.Zelenskio nusivylimas suprantamas. Pagal tarptautinę teisę savigynos teisė leidžia smogti pozicijoms, iš kurių pradedamos ar įgalinamos agresoriaus atakos“, – pastebėjo „The Economist“.

„Nėra jokios moralinės ar teisinės priežasties neliesti šių taikinių“, – įvertino Benas Hodgesas, buvęs Amerikos pajėgų Europoje vadas.

J.Bideno administracija nuolat rasdavo naujų priežasčių, dėl kurių Ukrainai neleidžiama naudoti ilgesnio nuotolio raketų. Pastaraisiais mėnesiais kai kurie pareigūnai teigė, kad amerikiečių administracija nenori kelti pavojaus būsimam santykių su Maskva „perkrovimui“.

Tuo tarpu, anot kitų pareigūnų, leidimas Ukrainai naudoti ATACMS prieš taikinius Rusijoje nepakeistų strateginio vaizdo, nes taikinių veikimo zonoje nėra pakankamai. Rusija didžiąją dalį lėktuvų, paleidžiančių sparnuotąsias bombas, perkėlė į aerodromus, esančius už 300 km, būtent toks yra šių raketų veikimo nuotolis.

„AFP“/„Scanpix“/ATACMS raketų sistema
„AFP“/„Scanpix“/ATACMS raketų sistema

Idealiu atveju po tolimojo nuotolio smūgių turėtų sekti sausumos pajėgos, kurių Ukraina negali siųsti giliai į Rusijos teritoriją. Jos taip pat sako, kad ši raketa yra ribotas ir brangus išteklius, kurį geriau panaudoti prieš taikinius Kryme.

Mintis, kad santūrumas dėl raketų nukreipimo į taikinius Rusijoje gali pagerinti būsimus santykius su Maskva, atrodo perdėta, išskyrė „The Economist“.

V.Putinas yra pasiskelbęs Vakarų priešu ir siekia sunaikinti NATO. „Perkrovimas“ būtų įmanomas tik tuo atveju, jei buvęs prezidentas Donaldas Trumpas lapkritį laimėtų JAV prezidento rinkimus ir sutiktų suteikti V.Putinui didžiąją dalį to, ko jis nori.

Teiginį, kad ATACMS veikimo zonoje nėra pakankamai taikinių, kurie galėtų daug ką pakeisti, ginčija analitinio centro Karo studijų institutas ekspertai.

Anksčiau jie nustatė mažiausiai 230 taikinių, tokių kaip ryšių stotys, logistikos centrai ir amunicijos sandėliai, kuriuos Rusijai būtų sunku perkelti, bet kurie šiuo metu yra neprieinami Ukrainos raketoms.

Jei J.Bidenas po susitikimo su V.Zelenskiu vis dėlto nusileis, vargu ar apie tai bus paskelbta viešai. Apie sprendimą gali būti tyliai pranešta Kyjivui, siekiant sumenkinti jo reikšmę ir išlaikyti jį paslaptyje.

Tiesa, raketų „Storm Shadow“ / SCALP kiekis yra ribotas, o Didžioji Britanija ir Prancūzija nesiūlė atnaujinti gamybos linijų. Amerikai reikia pakankamai ATACMS dabartiniams karo planams įgyvendinti, tačiau jų yra daug (tikriausiai apie 2 500): raketos pradėtos naudoti prieš 30 metų, o dabar jas keičia JAV kariuomenė.

„Tikroji J.Bideno nenoro priežastis beveik neabejotinai yra baimė, kad Rusija gali eskaluoti situaciją. Tačiau jau tiek daug tariamų Rusijos raudonųjų linijų buvo peržengta, kad V.Putino perspėjimai prarado savo galią.“

Paskutinį kartą tai įvyko Ukrainai įsiveržus į Rusijos Kursko sritį, kai ji prieš tiltus ir Rusijos karius panaudojo amerikiečių tiekiamas daugkartinio paleidimo raketų sistemas.

Pats V.Putinas ne kartą tvirtino, kad Rusija kovoja ne tik su Ukraina, bet ir su NATO. Net jei Aljanso taikikliai padėtų Ukrainai atakuoti karinius objektus Rusijoje, jam būtų sunku teigti, kad kas nors iš esmės pasikeitė.

„Amerika per daug sureikšmina V.Putino grasinimus, – pareiškė Kurtas Volkeris, buvęs amerikiečių specialusis atstovas Ukrainoje. – Jais siekiama atgrasyti mus nuo tam tikrų veiksmų, o ne tai, kad tai turi įtakos tam, ką jis iš tikrųjų ketina daryti“.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusija jau dabar bombarduoja Ukrainos miestus. Sabotažas ir kibernetinės atakos prieš Ukrainos sąjungininkus taip pat nebėra naujiena. Žinoma, V.Putinas turi ir kitų galimybių toliau eskaluoti situaciją; pavyzdžiui, jis gali tiekti raketas husių judėjimui Jemene. Kraštutiniu atveju niekada negalima visiškai atmesti taktinio branduolinio ginklo panaudojimo galimybės. Tačiau tai turėtų skaudžių pasekmių, ir neaišku, kodėl Amerikos taikinių politikos pasikeitimas pastūmėtų jį peržengti ribą.

„Jei J.Bidenas po susitikimo su V.Zelenskiu vis dėlto nusileis, vargu ar apie tai bus paskelbta viešai. Apie sprendimą gali būti tyliai pranešta Kyjivui, siekiant sumenkinti jo reikšmę ir išlaikyti jį paslaptyje. Gali būti, kad pokyčiai bus patvirtinti tik tada, kai Vakarų raketomis bus smogta į taikinius Rusijoje“, – reziumavo „The Economist“.

Pranešta, kad Jungtinės Karalystės premjeras K.Starmeris vyksta į Romą su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni aptarti leidimo apribojimų atlaisvinimo. Britų pareigūnai taip pat surengs derybas su kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos.

Tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį pabrėžė, kad nesuteiks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms leidimo smogti vokiškais ginklais Rusijos teritorijos gilumoje esantiems taikiniams, net jei sąjungininkai tai leistų, skelbė vokiečių leidinys „Die Welt“.

„Taip ir liks... net jei kitos šalys nuspręs kitaip, – pažymėjo premjeras, turėdamas omenyje Jungtines Valstijas arba Europos šalis. – Aš to nedarysiu, nes manau, kad tai yra problema“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai