„Financial Times“: grįžta didysis karas – Rusija neišmoko svarbiausių pamokų

Leidinys „Financial Times“ atkreipė dėmesį, kad apie Rusijos invaziją į Ukrainą negalima kalbėti nebrėžiant paralelių su kituose karuose pasitelktomis strategijomis.

Pati karo Ukrainoje pradžia primena Sovietų Sąjungos invaziją į Afganistaną 1979 m. – viduržiemis, kelių šimtų desantininkų dislokavimas kaimyninės šalies aerodrome, kelių šimtų tankų pasiuntimas per valstybinę sieną, kariuomenei duotas įsakymas užimti sostinę, nužudyti prezidentą ir įvesti okupantų režimą.

Leidinio apžvalgininkas Johnas Paulas Rathbone'as pastebėjo, kad praėjus keturiems dešimtmečiams Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudojo tuo pačiu pernelyg užtikrintu laikomo plano pavyzdžiu, rengdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, kur jis, panašiai kaip buvęs prezidentas Leonidas Brežnevas Afganistano atveju, tikėjosi greitai užimti Kyjivą ir priversti šalį kapituliuoti.

„Ryškėja liūdnoka tiesioginė paralelė tarp to, kaip grupė senstančių vyrų Kremliuje priėmė blogą sprendimą įsiveržti į Afganistaną, ir to, kaip kita grupė senstančių vyrų Kremliuje priėmė sprendimą įsiveržti į Ukrainą“, – „Financial Times“ teigė Rusijos ekspertas ir istorikas Markas Galeotti.

„Abiem atvejais šalies kariškiai manė, kad invazija yra prasta idėja, bet jų dvejonės buvo atmestos“, – pastebėjo jis.

Maskvos invazija į Afganistaną kainavo 15 tūkst. sovietų karių gyvybių ir įtraukė šalį į dešimtmečio trukmės liūną, kuris baigėsi tik atsitraukus Sovietų Sąjungos pajėgoms. Ukrainoje, kur per 10 mėnesių jau žuvo arba buvo sužeista apie 100 tūkst. rusų karių, Kremlius, neatitraukdamas savo kariuomenės, ko gero, klysta dar smarkiau.

„Financial Times“ apžvalgininkas svarsto apie tai, kokių pamokų galima pasimokyti iš Ukrainos konflikto ir kaip jis galėtų vystytis 2023 m.?

„Reuters“/„Scanpix“/43-osios sunkiosios artilerijos brigados ukrainiečių kariai Bachmute

„Grįžta didysis karas“

Viena iš pagrindinių įžvalgų, pasak karybos pareigūnų ir analitikų, yra ta, kad „grįžta didysis karas“, o kartu su juo ir poreikis šalims apsirūpinti pramoniniu pajėgumu ir didžiulėmis ginklų atsargomis, kad galėtų palaikyti didelio intensyvumo kovas.

Per pastaruosius metus Vakarų sąjungininkės Ukrainai suteikė karinės pagalbos už daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių. Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito JAV Amerika, pagaliau, nusprendė suteikti šaliai ir priešraketinę oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri yra naujo 1,85 mlrd. dolerių vertės ginklų paketo dalis.

B.Barry: Rusijos pajėgos ir toliau demonstruoja žemą kovinę dvasią ir silpnus jungtinės ginkluotės taktikos bei vadovavimo mūšio laukui standartus.

Analitikai pastebėjo, kad, nors ir užtikrintai rėmė Ukrainą, kol kas Vakarai, vengdami eskaluoti konfliktą, galintį sukelti tiesioginę NATO šalių ir Rusijos konfrontaciją, priešinosi modernių tankų, tolimojo nuotolio raketų ir reaktyvinių lėktuvų, kurių taip pat intensyviai prašė Kyjivas, tiekimui.

„Svarbiausias klausimas 2023 m. – kiek ir kokios karinės paramos Vakarai toliau teiks Ukrainai“, – sakė Londono Karališkojo koledžo Rusijos saugumo ekspertė Domitilla Sagramoso.

Viena iš reikšmingų pamokų Maskvai – kokybės, o ne kiekybės svarba. Gera logistika, gausus skaičius karių ir tinkama karinė technika – nesvarbu, ar tai būtų dronai, ar tankai – „nieko verti, jei pajėgų žvalgyba, vadovavimas yra netinkami“, – leidiniui „Financial Times“ teigė Benas Barry, buvęs Didžiosios Britanijos armijos brigados generolas, dabar dirbantis Tarptautiniame strateginių studijų institute.

Anot B.Barry, Rusijos pajėgos ir toliau demonstruoja „menką norą kautis ir silpnus jungtinės ginkluotės taktikos bei vadovavimo mūšio laukui standartus“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos pajėgų Ukrainoje vadas generolas Sergejus Surovikinas ir Vladimiras Putinas

Analitinių tyrimų centro „Rand Corporation“ Rusijos karo ekspertė Dara Massicot atkreipė dėmesį, kad V.Putinas, bandydamas ištaisyti tokią padėtį, spalio mėnesį Rusijos pajėgoms Ukrainoje vadovauti paskyrė generolą Sergejų Surovikiną, karo Sirijoje veteraną.

„Tikriausiai, tai pats kompetentingiausias vadas, kokį tik Rusija yra kada paskyrusi“, – pastebėjo D.Massicot.

S.Surovikinas sustiprino Rusijos priešakines linijas 300 tūkst. naujai mobilizuotų karių. Negana to, jis suorganizavo sėkmingą pasitraukimą iš strategiškai svarbaus pietinio Chersono miesto apylinkių, kur Rusijos pajėgoms grėsė pavojus būti apsuptoms ir sutriuškintoms ukrainiečių.

Stipresnės Rusijos gynybinės pozicijos mažina sėkmingo Ukrainos žiemos kontrpuolimo tikimybę, kurio metu galėtų būtų nukirstas Azovo jūros pakrante einantis sausumos tiltas, jungiantis Rusiją su Krymu. Nors, leidinio teigimu, Vakarų karybos analitikai vis dar mano, kad proveržis yra įmanomas.

„Ukrainos pajėgos neabejotinai susiduria su savomis problemomis. Jų nuostoliai dideli, daugelis kareivių nėra tinkamai apmokyti, kai kurie daliniai akivaizdžiai kenčia nuo nuovargio, jiems reikia daugiau ginklų ir amunicijos, – sakė vienas Vakarų patarėjas gynybos klausimais.

– Tačiau jų ryžtas vis dar nepalyginamai aukštesni nei jų priešininkų, o ir mobilizacija Ukrainoje buvo daug veiksmingesnė nei rusų“.

Karo sėkmė priklauso ne tik nuo karinės įrangos

Apžvalgininkas J.P.Rathbone'as pabrėžia pilietinės visuomenės, palaikančios karą, reikšmę. Žurnalistas atkreipia dėmesį į Ukrainos programuotojus, sukūrusius išmaniąsias programėles, padedančias jų kariams nusitaikyti į rusų pozicijas, į virėjus, gaminančius maistą Ukrainos kariams fronto linijose, bei į savanorius, toliau renkančius lėšas karinėms reikmėms, pavyzdžiui, pirmosios pagalbos rinkiniams ir naktinio matymo akiniams, pirkti.

„Ukrainos sėkmė mūšio lauke didele dalimi priklauso nuo heterogeniškos ir savimi pasitikinčios pilietinės visuomenės, galinčios paremti karius“, – „Financial Times“ sakė Jeilio universiteto istorikas Timothy Snyderis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Gyvenamosios vietos netekusius Zaporižios gyventojus savanoriai vaišina pica

Spalio mėnesį atlikta „Gallup“ apklausa atskleidė, kad 70 proc. ukrainiečių nori tęsti kovą, kol bus pasiekta pergalė, o daugiau kaip 90 proc. mano, kad pergalė reiškia visos Rusijos užgrobtos teritorijos, įskaitant 2014 m. V.Putino aneksuotą Krymą, susigrąžinimą.

Priešingai, remiantis nepatikrinta Kremliaus vidaus apklausa, apie kurią pranešė populiarus išeivijos naujienų portalas „Meduza“, nuo birželio iki lapkričio rusų parama karui sumažėjo perpus – iki 27 proc.

Net jei abi kovų išvargintos pusės ateinančiais metais susitars dėl paliaubų, V.Putino agresija prieš Ukrainą vis tiek gali tęstis hibridinėmis priemonėmis.

Penktoji ir, ko gero, labiausiai reikšminga šio karo pamoka yra ta, kad karas vyksta keliais frontais, ir jis kariaujamas ne tik tankais, raketomis bei ginklais.

V.Putinas pradėjo nesiliaujančią raketų ir dronų atakų bangą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, siekdamas palaužti tautos valią ir sukelti pabėgėlių bangą į Europą.

Jis pagrasino, kad prasidėjus žiemai toliau mažins dujų tiekimą Vakarams, ir, nors Ukraina gabena grūdus pagal Turkijos ir Jungtinių Tautų tarpininkaujamą susitarimą, Rusijos karinis laivynas vis dar kontroliuoja Juodąją jūrą ir kelia grėsmę daugeliui Ukrainos maisto produktų eksporto maršrutų.

„Panašu, kad V.Putino siunčiama žinia yra tokia: šaudymas tęsis, bet aš galiu tai tęsti tiek, kiek noriu, – įžvalgomis pasidalino M.Galeotti.

– Tai politinė strategija, kuria siekiama sukurti distanciją tarp Ukrainos ir Vakarų. Tai, kaip toliau tęsis šis karas, susiję ne tik su karine įranga.“

Net jei abi kovų išvargintos pusės ateinančiais metais susitars dėl paliaubų, V.Putino agresija prieš Ukrainą vis tiek gali tęstis hibridinėmis priemonėmis.

„Šiuolaikinio karo pobūdis gali keistis, tačiau keičiasi ir taikos pobūdis, – pridūrė M.Galeotti. – Vakarai turi tai apsvarstyti.“