„The Guardian“ nurodė, kiek europiečių tiki, kad Ukraina vis dar gali nugalėti Rusiją

Pasak straipsnio, tarp respondentų labiausiai tikėtinas rezultatas – tam tikras „kompromisinis susitarimas“.

Apklausa buvo atlikta 12 Europos Sąjungos šalyse, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Vengriją, Italiją, Nyderlandus, Lenkiją, Ispaniją, Švediją ir Jungtinę Karalystę. Rezultatai parodė, kad Ukrainos kontrpuolimas pasiekė aklavietę, o didėjantis susirūpinimas dėl besikeičiančios JAV politikos ir Donaldo Trumpo antrosios kadencijos perspektyvos padidino pesimizmą dėl karo baigties.

Tik vienas iš dešimties apklaustų europiečių tikėjo, kad Ukraina laimės mūšio lauke, o dvigubai daugiau (20 proc.) buvo linkę manyti, kad laimės Rusija. Net optimistiškiausiose apklaustose ES valstybėse narėse – Lenkijoje, Švedijoje ir Portugalijoje – mažiau nei kas penktas (17 proc.) išreiškė nuomonę, kad Kyjivas laimės.

Apklausa taip pat atskleidė, kad visose šalyse labiausiai paplitusi nuomonė, kuriai pritarė vidutiniškai 37 proc. respondentų, buvo ta, kad karas baigsis „kompromisiniu susitarimu“. Ir kai kurios šalys buvo labiau suinteresuotos tokia baigtimi nei kitos.

Švedijoje (50 proc.), Portugalijoje (48 proc.) ir Lenkijoje (47 proc.) respondentai dažniau teigė, kad Europa turėtų padėti Ukrainai atsilaikyti, o Vengrijoje (64 proc.), Graikijoje (59 proc.), Italijoje (52 proc.) ir Austrijoje (49 proc.) pirmenybę teikė spaudimui, kad Kyjivas priimtų susitarimą. Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje nuomonės pasiskirstė tolygiau.

Galimą D.Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus daugelis vertino kaip blogą naujieną: 56 proc. respondentų iš 12 apklaustų šalių teigė, kad būtų nusivylę, jei jis būtų perrinktas.

Vienintelė išimtis buvo Vengrija, kur 27 proc. respondentų teigė, kad D.Trumpo sugrįžimu džiaugtųsi, o 31 proc. būtų nusivylę.

Jei D.Trumpo prezidentavimo atveju JAV nutrauktų karinę pagalbą Ukrainai, 41 proc. europiečių teigė, kad ES turėtų padidinti paramą arba išlaikyti dabartinį jos lygį, o 33 proc. norėtų, kad ES pasektų JAV pavyzdžiu.

„Norėdami pateisinti tolesnę Europos paramą Ukrainai, ES lyderiai turės pakeisti savo kalbėjimo apie karą būdą“, – sakė vienas iš ataskaitos autorių Markas Leonardas iš Europos užsienio santykių tarybos (ECFR), kuri užsakė apklausą.

Pasak apklausos iniciatorių, Europai ir Jungtinėms Valstijoms pradėjus rinkimų sezoną, taikos siekis taps svarbiu mūšio lauku.

Kitas ataskaitos bendraautorius Ivanas Krastevas tvirtino, kad Rusijos pergalė „nėra taika“: „Jei karo pabaigos kaina Ukraina taps neutralia zona, tai bus pralaimėjimas ne tik Kyjivui, bet ir Europai bei jos saugumui“.

Anksčiau JAV viceprezidentė Kamala Harris pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau rems Ukrainą, o Rusija sumokės už tai, ką padarė.

Ji pažymėjo, kad Ukraina savo kovoje pasiekė nepaprastų rezultatų ir nepaprastos sėkmės: „Mūsų bendra jėga yra raktas į Vladimiro Putino nesėkmę. Jungtinės Valstijos yra strategiškai suinteresuotos toliau teikti paramą“.