„The Independent“: Rusijos generalinio štabo viršininkas tapo V.Putino atpirkimo ožiu

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas tapo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atpirkimo ožiu, leidinio „The Independent“ straipsnyje rašo apžvalgininkas Tomas Watlingas.
Vladimiras Putinas ir Valerijus Gerasimovas lankosi kariniame štabe, skirtame puolimui Ukrainoje
Vladimiras Putinas ir Valerijus Gerasimovas lankosi kariniame štabe, skirtame puolimui Ukrainoje / „Scanpix“/AP nuotr.

Jis priminė, kad V.Gerasimovas daugiau nei dešimtmetį buvo vyriausiasis savo šalies kariuomenės vadas, tačiau „invazija į Ukrainą ir „Wagner“ samdinių bandymas įvykdyti perversmą labai susilpnino jo pozicijas“.

„Dėl stiprios Kyjivo pajėgų gynybos, palaikomos Vakarų ginkluotės ir paramos, per devynis mėnesius nuo jo paskyrimo Rusijos kariuomenė užėmė tik 466 kv. km Ukrainos teritorijos, o tai sudaro 0,08 proc. Dėl to buvo kaltinamas V.Gerasimovas. Daugelis nacionalistiškai nusiteikusių karinių tinklaraščių autorių, kurie turi teisę kritikuoti karo eigą, kaltino jį nesugebėjus užtikrinti, kad supervalstybė, kuri, kaip manoma, per pastaruosius 15 metų smarkiai modernizavosi, užimtų didžiąją dalį mažesnės kaimynės teritorijos“, – rašoma straipsnyje.

Apžvalgininkas, įvertinęs visą V.Gerasimovo karjeros kelią, atkreipė dėmesį, kad iki invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasarį jis pasižymėjo įspūdingu gebėjimu prisitaikyti. Anot jo, dar būdamas jaunas karo mokyklos studentas, jis įveikė prigimtinės intuicijos stoką „prarydamas krūvas rusų karo teoretikų karinių knygų“.

Vėliau jis tapo geriausiu mokiniu. Būdamas 22 metų buvo tanko vadas 1977 m. Lenkijoje, o vėliau – tarp Baltijos karinės apygardos Estijoje vyresniųjų pareigūnų dešimtojo dešimtmečio pradžioje, jis stebėjo, kaip Vakarų finansuojamos prodemokratinės grupės padėjo nuversti sovietų režimą.

„2014 m., praleidęs daugelį metų studijuodamas JAV nereguliarųjį karą, kuris apima slaptas įtakos operacijas siekiant įprastinių karinių tikslų, V.Gerasimovas padėjo aneksuoti Krymą. Jis prižiūrėjo „žaliuosius žmogeliukus“ – apsirengusius žaliomis rusiškomis uniformomis ir nešiojančius rusiškus ginklus, kurie vėliau tais pačiais metais perėmė dalį Luhansko ir Donecko regionų Rytų Ukrainoje“, – tęsė straipsnio autorius.

„V.Putino požiūriu, jį supo tiek daug žmonių, kurie pažadėjo ir neįvykdė savo pažadų. Tačiau čia buvo žmogus, kuris, gavęs užduotį, ėjo ir ją įvykdė. Būtent tai V.Putinas ir vertino“, – leidiniui „The Independent“ nurodė Rusijos istorijos ekspertas Markas Galeotti.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Valerijus Gerasimovas lankosi kariniame štabe, skirtame puolimui Ukrainoje
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Valerijus Gerasimovas lankosi kariniame štabe, skirtame puolimui Ukrainoje

Karo analitikai Mike'as Coffmanas ir Robas Lee pažymėjo, kad V.Gerasimovas nuo sausio pabaigos pradėjo neapgalvotą ir ne laiku surengtą puolimą.

„Vis dar atsigaunanti Rusijos kariuomenė nebuvo pajėgi vykdyti puolamųjų operacijų, nes trūko kokybiškų pajėgų, įrangos ir šaudmenų“, – rašė jie.

Birželį ne tik buvo surengtas „Wagner“ privačios samdinių grupuotės vado Jevgenijaus Prigožino maištas, po kurio V.Gerasimovas kelias savaites nesirodė viešumoje, bet iri pradėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas, privertęs Rusiją imtis gynybinių veiksmų, kas, tikėtina, labai nepatiko V.Putinui.

Praėjus beveik porai mėnesių po spalio mėnesį įvykusio V.Gerasimovo ir V.Putino susitikimo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija karo apžvalgoje pažymėjo, kad V.Gerasimovas nurodė net aštuonioms Rusijos brigadoms imtis „didelių puolamųjų veiksmų“ Avdijivkoje, svarbiausiame Rytų Ukrainos mieste, esančiame prie fronto linijos.

Tačiau atnaujintas Rusijos puolimas jau pareikalavo drakoniškų nuostolių ir iš esmės nepakeitė fronto linijos.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Avdijivkos
„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Avdijivkos

Istorikas M.Galeotti mano, kad V.Gerasimovas supranta, kad dabar jo karjera iš esmės priklauso nuo jo lojalumo Rusijos vadovui.

„V.Gerasimovas rengia šias ofenzyvas, nepaisydamas katastrofiškų aukų ir to, kad jos dažnai nėra tokios veiksmingos, nes to nori V.Putinas. Jis nori tinkamo, agresyvaus karo. Manau, V.Gerasimovas dabar supranta, kad jo karjera visiškai priklauso nuo lojalumo V.Putinui. Jis turi žinoti, kaip kariniu požiūriu daug kas, ką jis daro, yra kvaila. Tačiau manau, kad jis jaučia, jog neturi kito pasirinkimo, kaip tik daryti tai, kas jam liepiama. Taip nutinka esant personalistiniam autoritarizmui“, – teigė ekspertas, svarstydamas, kodėl V.Gerasimovui nepavyko Ukrainoje ir kodėl V.Putinas bent jau kol kas laiko jį poste.

Tuo tarpu naujienų agentūrai „Unian“ karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko anksčiau paaiškino V.Gerasimovo strategiją Ukrainos atžvilgiu. Anot jo, ji paremta dviem principais: „Pulti bet kokia kaina!“ arba „Jokio žingsnio atgal!“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų