„The New York Times“: J.Bideno patikėtiniai pagrasino V.Putinui, kad būtų išvengta bręstančios katastrofos

Po to, kai vasarą Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos oro uostuose ir sandėliuose ėmė degti nekaltai atrodžiusios krovinių siuntos, Vašingtone ir Europoje neliko abejonių, kad už šių sabotažo aktų kyšo Kremliaus ausys.

Tačiau, pažymima straipsnyje, rugpjūtį Baltųjų rūmų pareigūnams didesnį nerimą sukėlė gauta slapta žvalgybinė informacija, leidžianti manyti, kad Maskva turi kur kas platesnį planą – „perkelti karą Ukrainoje į Amerikos krantus“.

Nuspręsta, kad į tai būtina sureaguoti ir pasiųsti įspėjimą vieninteliam žmogui, kuris galėtų tai sustabdyti – Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Kaip pasiekti V.Putiną?

Kadenciją baigiančio JAV vadovo Joe Bideno aukščiausio rango pareigūnai susipažino su Rusijos karinės žvalgybos (GRU) padalinio pareigūnų pokalbių detalėmis, kurios atskleidė, kad buvo vykdomi bandymai: jų metu siųsti užsiliepsnojantys plataus vartojimo daiktai, siekiant suprasti, kaip įveikti oro krovinių patikros sistemas, sužinoti, kiek laiko trunka jų gabenimas.

Kitas numatytas žingsnis buvo lėktuvais siuntas išgabenti į Jungtines Valstijas ir Kanadą.

„Katastrofiškos klaidos rizika buvo aiški, – anksčiau duotame interviu pareiškė Jungtinių Valstijų vidaus saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas, – kad jos gali užsidegti pilnai pakrautame lėktuve“.

Shutterstock nuotr./DHL lėktuvas (asociatyvi nuotr.)

Nors A.Mayorkasas rūpinosi į Jungtines Valstijas gabenamų krovinių patikros apribojimais ir ragino į JAV skraidinančių oro linijų vadovus paspartinti veiksmus, kad būtų išvengta katastrofos ore, Baltųjų rūmų pareigūnai bandė suprasti, ar tai pats V.Putinas davė nurodymą surengti sabotažą, ir ar iš viso žinojo apie minėtus išpuolius.

Tikėtina, kad operacijos galėjo būti vykdomos GRU padalinių, gavusių bendrą nurodymą didinti spaudimą Jungtinėms Valstijoms ir NATO.

Teigiama, kad J.Bidenas, pasitelkęs pirmą kartą 2022 m. spalį – kai Jungtinės Valstijos manė, kad Rusija ketina susprogdinti branduolinį ginklą Ukrainoje – parengtą instrukciją, įpareigojo savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Jake'ą Sullivaną ir Centrinės žvalgybos agentūros vadovą Williamą Burnsą, kad šie išsiųstų perspėjimus aukščiausio rango V.Putino padėjėjams.

Kaip „The New York Times“ pasakojo vienas aukšto rango pareigūnas, reikėjo nueiti ilgą kelią, kad žinia pasiektų V.Putino ausis.

Pagrindinė įspėjimo esmė buvo ta, kad jei dėl sabotažo ore ar ant žemės bus masinių aukų, Jungtinės Valstijos laikys Rusiją atsakinga už „terorizmo įgalinimą“. J.Sullivanas ir W.Burnsas nepatikslino, koks būtų tas atsakas, tačiau aiškiai pasakė, kad „šešėlinis karas“ tarp Vašingtono ir Maskvos pasieks naują lygį.

Praeitais metais Rusijos žengti žingsniai patvirtina, kad toks karas vyksta kasdien, Maskva jį vykdo griebdamasi sabotažo ir taip tikėdamasi palaužti NATO sąjungininkių valią remti Ukrainą, nesukeliant plataus masto karo su Aljansu.

CŽA vadovas W. Burnsas / ANNA MONEYMAKER / Getty Images via AFP

Pasak „The New York Times“ šaltinių, perspėjimas pasiekė V.Putiną.

Penki pareigūnai pasidalijo J.Bideno kadencijos pabaigoje išslaptintomis detalėmis ir pažymėjo, kad jų pastangos užkirsti kelią blogiausiam buvo sėkmingos. Tačiau palikdami postus, jie nerimauja, kad Rusija gali griebtis atsako, įpykdyta mirtinų Ukrainos atakų vakarietiškais ginklais.

Leidinio aptariamoje ataskaitoje pirmą kartą aprašoma, kaip J.Bideno padėjėjai nustatė, kad, jei jie tiesiogiai neįsikiš ir nesusisieks su V.Putinu, įvykiai gali sukelti didelio masto nelaimę.

„Tai buvo puikus pavyzdys, – įvertino A.Mayorkasas, – kad nacionalinis saugumas ir vidaus saugumas susilieja“.

„Toli gražu ne viskas“

Rugpjūtį CŽA ir kitos institucijos padarė išvadą, kad Leipcige (Vokietijoje), Birmingeme (Jungtinėje Karalystėje) ir Lenkijoje sprogę padegamieji įtaisai iš tikrųjų buvo dalis GRU. „lauko testo“, kuriuo bandyta išsiaiškinti, kokiu keliu per Europą keliauja siuntos. Pažymima, kad jos buvo išsiųstos iš Vilniaus, Lietuvos, kur rusai turi nemažai žvalgybos padalinių.

Po incidento liepos mėn. Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros vadovas Thomasas Haldenwangas Vokietijos parlamentui sakė, kad šalis vos išvengė lėktuvo katastrofos, tačiau jokių detalių nepateikė.

JAV prezidentas Joe Bidenas / Samuel Corum - Pool via CNP / ZUMAPRESS.com

Nors tiesioginės krizės pavyko išvengti, J.Bideno padėjėjai pripažįsta, kad incidentai atskleidė didesnę problemą: artėjant trečiosioms karo metinėms, pavojai išsiplečia į naujas sritis ir įgauna naują mastą.

„Kad ir kokios didelės būtų paliaubos Ukrainoje, tai toli gražu ne viskas“, – „The New York Times“ pareiškė Richardas Haassas, buvęs Užsienio santykių tarybos pirmininkas.

Jo nuomone, sabotažas „yra didesnio modelio dalis“.

„Rusija tapo revoliucine veikėja, – aiškino R.Haassas. – Rusija tapo šalimi, siekiančia pakenkti tarptautinei tvarkai. Ir tikrasis klausimas yra toks: ar Donaldo Trumpo administracija gali ką nors dėl to padaryti?“