„Žvalgybinę informaciją išnagrinėję pareigūnai sakė manantys, kad diversantai greičiausiai buvo Ukrainos arba Rusijos piliečiai, arba koks nors jų derinys“, – skelbia „The New York Times“.
Anot leidinio, šie asmenys oponuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putinui režimui.
Su žvalgybos duomenimis susipažinę JAV pareigūnai teigė neturintys įrodymų, kad nurodymą susprogdinti dujotiekį būtų davęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ar kiti aukšti Ukrainos pareigūnai.
-
Kremlius kaltina JK vadovavus sprogimams „Nord Stream“ dujotiekiuose ir juos koordinavus
-
„Nord Stream“ dujotiekių pažeidimo vietoje rasta pašalinių daiktų su sprogmenų pėdsakais
-
Švedija patvirtino, kad nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream“ lėmė sabotažo aktai
-
„The New York Times“: „Nord Stream“ remontas Rusijai kainuos per 500 mln. dolerių
Su laikraščiu kalbėję JAV pareigūnai teigė, kad sprogmenis greičiausiai padėjo patyrę narai, kurie nedirbo karinėms ar žvalgybos tarnyboms.
Dujotiekį tarp Rusijos ir Vokietijos pažeidę sprogimai Baltijos jūroje nugriaudėjo pernai rugsėjį. JAV pareigūnai tai pavadino sabotažu.
Tyrimus dėl sprogimo vykdo Vokietija, Švedija ir Danija.
Sprogimas prie Danijos krantų
Dujotiekis, jungiantys Rusiją su Vokietija, ilgą laiką buvo geopolitinės įtampos centre.
Rugsėjo pabaigoje dviejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos buvo pastebėti keturi dideli dujų nuotėkiai.
Švedijos tyrėjai netrukus po to patvirtino, kad tai įvyko dėl stabotažo aktų – įvykio vietoje aptikta sprogimo pėdsakų. Ukraina dėl sprogimų apkaltino Rusiją, o Maskva – Didžiąją Britaniją.
Praėjusį mėnesį prieštaringos reputacijos žurnalistas Seymouras Hershas naujienlaiškio platformoje „Substack“ paskelbė straipsnį, esą dujotiekius susprogdino amerikiečiai paties prezidento Joe Bideno nurodymu.
„The New York Times“ kalbinti JAV pareigūnai teigė, kad tai netiesa – J.Bidenas nepatvirtino tokios operacijos ir JAV prie jos neprisidėjo.
Baltieji rūmai S.Hersho versiją pavadino visišku prasimanymu.
Tyrimai Europoje
Anot „The New York Times“ šaltinio Europoje, tyrėjai renka duomenis apie maždaug 45 „laivus vaiduoklius“, kurių buvimo vietos nustatymo atsakikliai nebuvo įjungti arba neveikė, kai jie plaukė per teritoriją.
Įtariama, kad vykdant operaciją susprogdinta arti 500 kilogramų „karinės klasės“ sprogmenų.
Švedijos tyrimui vadovaujantis prokuroras Matsas Ljungqvistas vasario pabaigoje laikraščiui „The New York Times“ papasakojo apie tyrimo eigą.
„Mano darbas – surasti tuos, kurie susprogdino „Nord Stream“. Man padėti turi mūsų šalies saugumo tarnyba“, – sakė M.Ljungqvistas.
„Ar manau, kad „Nord Stream“ susprogdino Rusija? Niekada taip nemaniau. Tai nelogiška. Tačiau, kaip ir žmogžudystės atveju, reikia būti atviram visoms galimybėms“, – teigė jis.
Nustatytas laivas, kuris galėjo būti panaudotas diversijai
Tuo tarpu atliekant tyrimą Vokietijoje nustatytas laivas, kuris 2022 m. rudenį galėjo būti naudojamas diversijai prieš Rusijos dujotiekį „Nord Stream“, ir manoma, kad jis vienaip ar kitaip susijęs su Ukraina.
Tai teigiama bendrame Vokietijos leidinių ARD, „Kontraste“, SWR ir „Zeit“ atliktame tyrime.
Pasak jų, Vokietijos tyrėjams pavyko identifikuoti laivą, kuris tikriausiai buvo naudojamas siekiant pakenkti dujotiekiui „Nord Stream“. Tai iš Lenkijos bendrovės išsinuomota jachta, kuri tikriausiai priklauso dviem ukrainiečiams.
Nepaisant to, kad sabotažo pėdsakai, kaip rašo „Zeit“, „veda į Ukrainą“, Vokietijos tyrėjams kol kas nepavyko išsiaiškinti, kas stovėjo už šios organizacijos. Vakarų žvalgybos agentūros neatmeta, kad tai galėjo būti „netikros vėliavos operacija“, kuria siekta nurodyti Ukrainą kaip kaltininką. Tačiau, kaip pažymi „Zeit“, „tyrėjai, atrodo, nerado jokių tokį scenarijų patvirtinančių įrodymų“.
Tyrimo duomenimis, slaptą operaciją vykdė šešių žmonių komanda, kurią sudarė „kapitonas, du narai, du narų padėjėjai ir gydytoja, kurie, kaip įtariama, nugabeno sprogmenis į nusikaltimo vietą ir ten juos padėjo“. Vokietijos tyrimas nenustatė nusikaltėlių pilietybės, greičiausiai jie naudojosi suklastotais dokumentais.
Kaip tai galėjo įvykti?
Remiantis preliminaria įvykių rekonstrukcija, laivas išplaukė iš Vokietijos Rostoko uosto 2022 m. rugsėjo 6 d. Kitą dieną laivas buvo pastebėtas prie Wick-auf-dem-Dars savivaldybės krantų, o vėliau – prie Danijos Kristiansės salos, į šiaurės rytus nuo Bornholmo. Vėliau jachta buvo grąžinta savininkui. Jos kajutėje ant stalo tyrėjai rado sprogmenų pėdsakų.
Vėliau jachta buvo grąžinta savininkui. Jos kajutėje ant stalo tyrėjai rado sprogmenų pėdsakų.
ARD, „Kontraste“, SWR ir „Zeit“ duomenimis, vienos Vakarų šalies žvalgybos tarnyba dar 2022 m. rudenį Europos partnerių tarnyboms išsiuntė informaciją, pagal kurią už „Nord Streams“ sunaikinimą buvo atsakingos „Ukrainos specialiosios pajėgos“. Tačiau vėliau atsirado papildomos žvalgybos informacijos, rodančios, kad už tai gali būti atsakinga „proukrainietiška grupuotė“.
Neigia prisidėję
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad Ukraina nėra susijusi su sprogimais Rusijos dujotiekyje „Nord Stream“ ir neturi jokios informacijos apie proukrainietiškus agentus, kurie galėjo tai padaryti.
„Nors mėgstu rinkti įdomias sąmokslo teorijas apie Ukrainos valdžią, turiu pasakyti štai ką: Ukraina neturi nieko bendra su incidentu Baltijos jūroje ir neturi jokios informacijos apie proukrainietiškas diversines grupuotes“, – sakė MPodoliakas, komemntuodamas „The New York Times“ publikaciją.
M.Podoliaką cituoja ukrainiečių žiniasklaida.
Tuo metu britų leidinys „The Guardian“ skelbė Rusijos poziciją. Pasak Kremliaus, „The New York Times“ paskelbta informacija „tik įrodo, kad mūsų iniciatyva pradėti tarptautinį tyrimą globojant JT Generaliniam Sekretoriui yra labai savalaikė“.
Rusija planuoja iki kovo pabaigos inicijuoti balsavimą JT Saugumo Taryboje dėl savo rezoliucijos projekto, kuriame prašoma generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso inicijuoti tokį tyrimą, „Reuters“ sakė Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis.
Vokietija ir Jungtinės Valstijos paragino palaukti, kol bus gauti oficialūs „Nord Stream“ susprogdinimo Baltijos jūroje tyrimo rezultatai, ir tik tada kalbėti apie galimą vienos ar kitos šalies dalyvavimą.
