„The New York Times“. Tiriamoji žurnalistika Rusijoje klesti nepaisant Kremliaus rūstybės: išradingi metodai ties teisėtumo riba

Pastaraisiais metais į anglų kalbą prasiskverbė keletas rusiškų žodžių, kurie buvo plačiai vartojami (ir neretai netinkama prasme): „disinformacija“, „kompromat“, „novichok“.
Romanas Badaninas
Romanas Badaninas / „The New York Times“/James Hill nuotr.

Tačiau žodis, kuris man labiausiai krinta į akis, yra „probiv“. Jis kilęs iš žodžio, reiškiančio „pramušti“ – arba įvesti ką nors į virtualios paieškos langelį.

Šiandien šis žodis apibūdiną tokią praktiką, kai bet kas Rusijoje gali panorėjęs nusipirkti – už porą dolerių socialinio tinklo „Telegram“ programėlėje ar už kelis šimtus tamsiojo interneto prekyvietėje – žmogaus, kurį nori sekti, skambučių duomenis, mobiliojo telefono geografinės padėties ar kelionių lėktuvu registrus.

„Probiv“ perka ir pavydūs sutuoktiniai ar smalsūs verslo partneriai, ir įvairiausi nusikaltėliai. Tačiau pastaruoju metu (ir labai intensyviai) jį naudoja ir žurnalistai bei politiniai aktyvistai – besidubliuojančios kategorijos Rusijoje, kur vyriausiasis opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas dažnai naudojasi tiriamosios žurnalistikos įrankiais.

„Probiv“ yra tik vienas iš veiksnių, dėl kurių Rusija tiriamosios žurnalistikos požiūriu šiuo metu yra įdomiausia vieta pasaulyje.

Neseniai kilo nauja tokių alternatyvių informacijos priemonių banga, daugelis jų naudojasi labiau įprastais šaltiniais, kad praniktų pro prezidento Vladimiro Putino galios šydą. Šalyje, kurioje valstybė tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja visus pagrindinius televizijos tinklus, jų auditorija internete ir toliau auga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų