Straipsnyje teigiama, kad Pentagono nusivylimas susiveda į vieną problemą: Ukraina atsisako kariauti pagal amerikiečių strategų scenarijų.
„JAV pusė yra nusivylusi, nes jie teikia karinius patarimus, bet nesijaučia, kad į juos atsižvelgiama“, – „The New York Times“ įvertino Evelyn Fark, buvusi vyresnioji Pentagono pareigūnė Ukrainai ir Rusijai, kuri dabar yra McCain instituto vykdomoji direktorė.
„Tačiau ukrainiečiai nemėgsta, kad jiems būtų vadovaujama“, – pridūrė ji.
Iš pradžių, invazijos pradžioje Ukrainoje virė diskusijos apie Ukrainos kontrpuolimą, kuomet Jungtinės Valstijos siūlė Kyjivui šturmuoti didelę grupę viename fronto ruože. Vietoje to gynybos pajėgos pageidavo pulti mažesnėmis grupėmis keliomis kryptimis.
Vašingtonas Kyjivui jau anksčiau siūlė pasitraukti iš Avdijivkos, tačiau Kyjivas iki paskutiniųjų laikėsi. Pasak JAV pareigūnų, Gynybos pajėgos turėjo sutelkti dėmesį į puolamąsias kampanijas, o ne „kovoti dėl miestų“, kurie „neturi strateginės vertės“.
Kontrpuolimas nepavyko. Kai kurie Pentagono pareigūnai teigia, kad praėjusios vasaros pastangų apskritai nelaiko kontrpuolimu.
„Mes kariuomenėje sakome, kad kai siekiate pulti visur, galiausiai galite nepulti niekur, nes jūsų pajėgos yra per daug išsklaidytos“, – „The New York Times sakė į pensiją išėjęs admirolas, buvęs vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Jamesas G.Stavridis. Jis pareiškė, kad Pentagonas tai laiko klaida ir toliau siūlys ukrainiečiams patarimus šiuo klausimu.
Tuo tarpu Ukraina nusivylusi, kad dėl politinių debatų Jungtinėse Valstijose gynybos pajėgoms fronte labai trūksta amunicijos. Ukraina taip pat nepatenkinta, kad Kyjivui vėluojama perduoti pažangią ginkluotę, pavyzdžiui, naikintuvus ar tolimojo nuotolio raketas.
„Mes žaidėme, kol Roma degė“, – pareiškė buvusi Amerikos žvalgybos pareigūnė Emily Harding per praėjusį mėnesį Strateginių ir tarptautinių studijų centre vykusią diskusiją apie Ukrainą.
Ji pridūrė, kad „jei nebūtume dvejoję pačioje pradžioje“, „jei iš tikrųjų būtume suteikę tai, ką turėjome suteikti, dabar mūsų padėtis būtų daug geresnė“.
Vis dėlto laikraštis pažymi, kad apie karinio aljanso nutraukimą nekalbama – abiejų šalių įsipareigojimai išlieka tvirti. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, nepaisant finansavimo trūkumo, ir toliau teikia Ukrainai visą žvalgybinę informaciją, o Pentagonas susitikimuose su partneriais reikalauja didesnės pagalbos Ukrainai.
Leidinyje taip pat pažymima, kad Pentagonas tarp Ukrainos karinių tikslų 2024 m. įvardija Krymo tilto sunaikinimą: „Rusijos pajėgos naudoja tiltą tiekimui ir logistikai, ir jis yra labai svarbus jų pastangoms pietų Ukrainoje ir Kryme“.
