Teigiama, kad dokumentas buvo atnaujintas, nes Pentagonas baiminasi, kad per ateinantį dešimtmetį Kinijos branduolinių ginklų atsargos prilygs JAV ir Rusijos atsargoms.
Anksčiau Vašingtono atgrasymo politika daugiausia buvo nukreipta prieš Sovietų Sąjungą. Atnaujintoje strategijoje numatyta rengti JAV galimiems koordinuotiems branduoliniams iššūkiams iš Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos.
Pažymėtina, kad šis dokumentas atnaujinamas kas ketverius metus, tačiau dėl aukščiausio slaptumo lygio jis kopijuojamas tik spausdintine forma ir platinamas tik saujelei JAV nacionalinio saugumo ir gynybos vadovų.
Leidinio šaltiniai nurodė, kad J.Bidenas patvirtino naująjį planą kovo mėn., tačiau jis nebuvo viešai paskelbtas, ir tik per paskutiniu metu surengtus kelis viešus pasirodymus dviem aukšto rango administracijos pareigūnams buvo leista netiesiogiai užsiminti apie peržiūrėtą strategiją.
Pasak Ginklų kontrolės asociacijos vykdomojo direktoriaus Darylo G.Kimballo, nors, JAV žvalgybos vertinimais, Kinija iki 2030 m. gali padidinti savo branduolinių galvučių skaičių nuo 500 iki 1 000, Rusija jau turi jų apie 4 000 „ir išlieka pagrindine JAV branduolinės strategijos varomąja jėga“.
Jis pažymėjo, kad, jei Pekinas ir toliau laikysis dabartinio kurso, o Rusija viršys „START III“ sutartyje nustatytus apribojimus, Vašingtonas ateityje gali koreguoti savo branduolinių pajėgų skaičių ir sudėtį.
„Kaip suprantu, dabartinė administracija mano, kad momentas, kai gali prireikti tokių pokyčių, ateis ne anksčiau kaip 2030 m. arba šiek tiek vėliau“, – nurodė D.G.Kimballas.
Kalbant apie galimą branduolinį konfliktą su Rusija Kinija ir Šiaurės Korėja, anksčiau tikimybė, kad JAV priešininkai galėtų suvienyti jėgas ir apeiti JAV arsenalą, atrodė labai menka.
Tačiau stiprėjanti Maskvos ir Pekino partnerystė, taip pat atsiradusi įprastinė ginkluotė, kurią Šiaurės Korėja ir Iranas tiekia Kremliui karui Ukrainoje, iš esmės pakeitė Vašingtono nuomonę, pažymėjo „The New York Times“.
Rusija ir Kinija jau rengia bendras karines pratybas. JAV žvalgybos agentūros bando išsiaiškinti, ar prezidentas Vladimiras Putinas padeda Šiaurės Korėjai ir Iranui plėtoti raketų programas mainais už paramą jo kariniams veiksmams Ukrainoje.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas prognozavo, kad Šiaurės Korėjos autoritarinis vadovas Kim Jong Unas atsisakys branduolinių ginklų, tačiau atsitiko priešingai – jis padvigubino jų skaičių ir dabar turi daugiau kaip 60 tokių kovinių galvučių bei kuro dar daugiau raketų.
Šiaurės Korėjos arsenalas sparčiai artėja prie Pakistano ir Izraelio arsenalų dydžio ir jau dabar yra pakankamai didelis, kad Pchenjanas galėtų derinti grasinimus su Maskva ir Pekinu, pridurė „The New York Times“.