Kaip viskas vyko? Anot leidinio žurnalistės Susan Glasser, pačią paskutiniąją NATO viršūnių susitikimo Briuselyje dieną A.Merkel kolegas sukvietė į neplanuotą ir visiškai privatų pasitarimą.
Kone nepaprastąją padėtį esą privertė skelbti D.Trumpas. Vos prieš kelias minutes jis buvo vėluodamas atvykęs į susitikimą su Ukrainos ir Gruzijos prezidentais, kurie bandė įrodyti, kad jų šalys turėtų būti priimtos į NATO.
D.Trumpas nutraukė ukrainiečius ir gruzinus bei užsipuolė Aljanso sąjungininkus. Juos JAV prezidentas tradiciškai išvadino veltėdžiais, už dyką siurbiančiais Amerikos galią.
Pažėrė kritikos Vokietijai
Be to, D.Trumpas pagrasino „eiti savo keliu“, jei kitos NATO šalys tučtuojau nepradės skirti daugiau lėšų savo pačių gynybai. D.Trumpas, kaip jau ne kartą skelbta, greičiausiai nesupranta, kad tokio dalyko kaip įsiskolinimo amerikiečiams Aljanse nėra.
Daugiausia kritikos strėlių JAV lyderis skyrė būtent A.Merkel ir į ją kreipėsi tokiais žodžiais: „Jūs, Angela.“
Politinio tikslo kasmet skirti gynybai po 2 proc. bendrojo vidaus produkto nėra pasiekusios daugelis NATO šalių, bet D.Trumpas didžiausią dėmesį skiria būtent Vokietijai, kuri gynybai skiria vos kiek daugiau nei 1 proc. BVP, tiesa, finansavimą gana sparčiai didina.
Uždarojo susitikimo išvakarėse D.Trumpas dar ir išpeikė Vokietiją dėl kartu su Rusija planuojamo dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto – jis pareiškė, kad Vokietiją „visiškai kontroliuoja Rusija“. O jo žinutė „Twitter“ tądien skambėjo kaip šmeižtas.
„Kas gero iš NATO, jei Vokietija moka Rusijai milijardus dolerių už dujas ir energetiką? JAV moka už Europos saugumą, bet praranda milijardus prekyboje. Turite mokėti 2 proc. BVP TUČTUOJAU, o ne 2025 metais“, – rašė D.Trumpas.
Pribloškė melas ir įžūlumas
A.Merkel sukviestiems NATO šalių lyderiams jau susirinkus, salėje stojo tyla – visus pribloškė D.Trumpo „keistas spektaklis“.
Vokietijos kanclerę pirmoji užstojo D.Grybauskaitė. Ji pareiškė, kad Berlynas atsiuntė karių į Lietuvą, kurie saugo šalį nuo Rusijos, be to, pažymėjo, jog A.Merkel yra įsipareigojusi skirti daugiau lėšų gynybai.
Tada prabilo ir Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas bei Norvegijos vyriausybės vadovė Erna Solberg.
D.Trumpas žurnalistams pareiškė, kad sąjungininkai „kapituliavo“ ir kad jie svarstys JAV reikalavimą gynybai kasmet skirti net ne po 2 proc., o po 4 proc. BVP.
Salės kampe A.Merkel tarėsi su kitais europiečiais, kaip pristabdyti siautėjantį D.Trumpą. Galiausiai Nyderlandų premjeras Markas Rutte JAV prezidentui pasiūlė tai, ko jis, regis, norėjo labiausiai – šansą paskelbti pergalę.
M.Rutte pareiškė, kad nuo to laiko, kai D.Trumpas eina JAV prezidento pareigas, NATO sąjungininkai kartu sudėjus savo gynybos biudžetus padidino maždaug 70 mlrd. dolerių. Jis paragino amerikietį kalbėti būtent apie tai.
D.Trumpas taip ir padarė. Bet kartu pridėjo melo: žurnalistams jis pareiškė, kad sąjungininkai „kapituliavo“ ir kad jie svarstys JAV reikalavimą gynybai kasmet skirti net ne po 2 proc., o po 4 proc. BVP.
Šis pareiškimas buvo toks įžūlus ir toks neįgyvendinamas politine prasme, kad Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas nedelsdamas viešai paneigė, jog tai įmanoma.
Jau palikdamas viršūnių susitikimą, D.Trumpas ir toliau elgėsi chaotiškai. Sykį jis pertraukė su kitais lyderiais kalbėjusią A.Merkel ir ją pabučiavo, pareikšdamas: „Myliu šią moterį. Argi ji ne puiki?“
Vienas Vokietijos diplomatas „The New Yorker“ žurnalistei prisipažino nesuprantantis, kaip vertinti D.Trumpo elgesį: „Palikime tai psichologams ir istorikams.“
Kodėl vadina ES priešininke?
Buvo praėjusios vos keturios dienos, ir D.Trumpas savo kelionę po Europą užbaigė Helsinkyje. Atsistojęs šalia Rusijos prezidento Vladimiro Putino, jis ėmė žarstyti pastarajam komplimentus, o JAV žvalgybos tarnyboms ir NATO partneriams – įžeidimus.
Tokia savaitė šių metų liepą buvo keturių mėnesių laikotarpio, per kurį D.Trumpas spėjo paskelbti apie prekybos tarifus sąjungininkams, pasitraukti iš susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir susitikti su dviem autokratais – V.Putinu bei Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, kulminacija.
D.Trumpas išties jau pradėjęs vadinti ES „priešininke“ ir išdidžiai vadina save nacionalistu.
Europos šalių lyderiai, nors ir ne visi, baiminasi, kad D.Trumpas nuolat peikdamas A.Merkel siekia ne tik didesnio Vokietijos dėmesio gynybai ar papildomų tarifų vokiškiems automobiliams.
„Daug Europos lyderių man sako esantys įsitikinę, kad prezidentas Trumpas nusiteikęs sužlugdyti Europos Sąjungą“, – „The New Yok Times“ žurnalistei teigė vienas buvęs JAV pareigūnas.
D.Trumpas išties jau pradėjęs vadinti ES „priešininke“ ir išdidžiai vadina save nacionalistu. O kaip tik populistinės nacionalistinės jėgos pastaraisiais metais vilnija po Europą – A.Merkel ir E.Macronas įžvelgia tiesioginę grėsmę Bendrijai.
Negana to, JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo neseniai Briuselye užsipuolė visą krūvą tarptautinių institucijų – Jungtines Tautas, ES, Pasaulio Banką ir Tarptautinį valiutos fondą. Anot, europietiška multilateralizmo vizija niekur neveda.
„Europa yra daug kartų pykusis su Amerikos prezidentais, tačiau per septynis dešimtmečius nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos dar nebuvo susidūrusi su tokiu atviru priešiškumu.
Nuo pat Trumpo pergalės rinkimuose Europos lyderiai bijojo sulaukti dabartinės situacijos, bet jie nesutarė, kaip reaguoti. Daug kas tikėjosi, kad Trumpą tiesiog iškentės. Keli ragino eiti į konfrontaciją.
Dar kiti, ypač šalys, labiau pažeidžiamos Rusijos, prašė bandyti sutarti – Lenkija pasiūlė pavadinti naują karinę bazę „Fort Trump“. Macronas bandė įsiteikti Trumpui, bet kai tai nepadėjo, ėmė viešai kritikuoti trumpišką nacionalizmą“, – konstatuoja „The New Yorker“.
Priekaištuose yra ir tiesos
D.Trumpo metamas iššūkis asmeniškiausiai priimamas Vokietijoje. Čia artimi santykiai su Jungtinėmis Valstijomis simbolizuoja valstybės atgimimą po Antrojo pasaulinio karo.
A.Merkel, kuri po kelerių metų paliks didžiąją politiką, užaugo komunistinėje Rytų Vokietjoje ir yra ne sykį sakiusi, kad labai vertina JAV indėlį į Vokietijos suvienijimą.
Kanclerė bando išvairuoti Senąjį žemyną iš nuolatinio konfliktavimo su D.Trumpu situacijos. Bet jai nesiseka ir todėl, kad aštrūs JAV prezidento žodžiai apnuogina skaudžią tiesą – europiečiai iš tikrųjų priklausomi nuo Amerikos saugumo prasme.
„Ne viskas, ką jis sako, yra neteisinga, – pripažino vienas Vokietijos pareigūnas. – Europa jau kuris laikas veltėdžiauja.“
Paklaustas apie D.Trumpo kritiką A.Merkel atžvilgiu, JAV Baltųjų rūmas atstovas buvo mandagus: „Jis (D.Trumpas, – red.) dažnai elgiasi kiečiausiai su savo draugais, o ją (A.Merkel, – red.) jis laiko drauge. Jis žvelgia į Vokietiją kaip į galingą, klestinčią šalį, kuri turėtų skirti daugiau lėšų gynybai.“
Vis dėlto D.Trumpas ir rizikuoja: jei vis vadinsi savo draugus priešais, ateis laikas, kai jie tavimi patikės. Galbūt tai reiškia, kad „Pax Americana“ išmušė paskutinioji?
