Leidinio „The New Yorker“ žurnalistė Robin Wright pažymėjo, kad praėjus pusei amžiaus po Jom Kipuro karo, kuris truko beveik tris savaites, „Hamas“ yra trečiarūšė sukarinta grupuotė, palyginus su Sirijos ir Egipto pajėgomis, jau nekalbant apie profesionalią Izraelio kariuomenę ir arsenalą. Tačiau, jos nuomone, savaitgalį įsiplieskęs konfliktas atrodo kur kas grėsmingesnis negu tai, kas regione vyko anksčiau.
„Išsiveržė galingos išcentrinės jėgos, kurios perrašė viso regiono taisykles, – „The New Yorker“ žurnalistai sakė Užsienio santykių tarybos vyresnysis kovos su terorizmu bendradarbis Bruce'as Hoffmanas.
Kitaip nei ankstesniais dešimtmečiais, kai buvo žudoma, griaunama ir deramasi dėl paliaubų, šis karas yra „visiškai nenuspėjamas“, pabrėžė jis.
Net ir ryžtinga Izraelio karinė pergalė, vargu ar užbaigs vis pavojingesnes šalies saugumo problemas.
„Neabejotina, kad Izraelis gali padaryti didžiulę žalą Gazos Ruožui – jo infrastruktūrai ir žmonėms, taip pat gali nusitaikyti į „Hamas“ lyderius“, – situaciją jai komentavo Danas Kurtzeris, buvęs JAV ambasadorius Izraelyje. Tačiau, jo nuomone, judėjimai atsinaujina, ir „kartais kitas lyderis būna radikalesnis, kraštutinesnis už tą, kuris buvo nukautas“.
Kaip pavyzdį jis pateikė situaciją Irake, kai buvo nukautas grupuotės „Al Qaeda“ lyderis ir paskui toje vietoje atsirado „Islamo valstybė“.
Ekspertas: platesnio karo potencialas gali būti „seisminis“ Artimuosiuose Rytuose.
Buvęs ambasadorius „The New Yorker“ teigė, kad net jei karas liautųsi šiandien pat, ar po to, kai Gazos Ruožas atrodys kaip dar viena karo zona, „Hamas“ faktiškai laimėjo.
„Jų tiesioginiai tikslai „buvo pasiekti arba yra pasiekiami“. Konfliktas taip pat, bent jau kol kas, beveik neabejotinai sužlugdė JAV diplomatijos pastangas tarpininkauti oficialiam Saudo Arabijos ir Izraelio suartėjimui, o tai yra esminis žingsnis Izraeliui siekiant ilgalaikio priešininko pripažinimo. Savaitgalį Saudo Arabija pasmerkė „besitęsiančią okupaciją, Palestinos žmonių teisėtų teisių atėmimą ir pasikartojančias sistemingas provokacijas prieš jos šventoves“, – aiškino D.Kurtzeris.
Įžūli „Hamas“ operacija – raketos, paleistos iki Tel Avivo, žudynės, chaosas ir įkaitų grobimas ant žemės, kovotojų skraidyklėmis infiltravimas į Izraelį – sukėlė baimę, kad gali kilti platesnis gaisras, į kurį tiesiogiai ar netiesiogiai gali įsitraukti kitos sukarintos grupuotės ir galbūt kitos valstybės, įskaitant Iraną ir Jungtines Valstijas.
„Platesnio karo potencialas gali būti „seisminis“ Artimuosiuose Rytuose“, – pabrėžė B.Hoffmanas.
Jo nuomone, laikinų paliaubų, kaip buvo anksčiau, perspektyvos yra menkos. Dabar atrodo, kad „Hamas“ tiki savo susitarimu sunaikinti Izraelį.
Kalbėdamas apie pačią „Hamas“ grupuotę D.Kurtzeris, buvęs JAV ambasadorius Izraelyje, pabrėžė, kad organizacija yra politiškai ir fiziškai susiskaldžiusi, nors ir turi tvirtą karinį sparną Gazos Ruože, diasporos vadovybę palestiniečių pabėgėlių stovyklose Libane ir politinius lyderius Katare.
„Aš nežinau, kas yra „Hamas“, – pabrėžė jis.
Žvelgiant atgal, Izraelis taip pat nekreipė dėmesio į regioninę tendenciją, kai sukarintos grupuotės meta iššūkį galingoms valstybėms.
Diplomatas pažymėjo, kad grupuotės atstovai Dohoje palaiko ryšius su išoriniu pasauliu, bet „o kaip su tais vaikinais, kurie visą gyvenimą kasė tunelius, gamino ginklus iš telefono stulpų ir vėliau sujungė juos su viskuo, ką galėjo slapta įvežti iš Irano ir kitų vietų? Tie vaikinai nori kovoti“.
Izraelio atsakomybė
„The New Yorker“ pastebėjo, kad pakankamai ironiškai skamba faktas, jog pats Izraelis yra atsakingas už ankstyvą „Hamas“ grupuotės augimą.
Aštuntojo dešimtmečio viduryje jis palaikė besikuriančių islamistų grupių susivienijimą kaip alternatyvą Palestinos Liaudies partijai, „nes jos buvo religinės, o ne nacionalistinės“, – pažymėjo D.Kurtzeris. Žvelgiant atgal, Izraelis taip pat nekreipė dėmesio į regioninę tendenciją, kai sukarintos grupuotės meta iššūkį galingoms valstybėms.
Buvęs ambasadorius priminė, kad modžahedai Afganistane susidūrė su Sovietų Sąjunga, o „Hezbollah“ Libane pasipriešino Izraeliui.
Negana to, Jungtinės Valstijos taip pat prisidėjo prie „Hamas“ politinio iškilimo 2006 m., reikalaudamos demokratinių rinkimų, kad būtų įtvirtinta Palestinos vyriausybė, pasiryžusi paremti taikos susitarimą su Izraeliu.
Tada „Hamas“ laimėjo daugumą vietų parlamente. Galiausiai grupuotė atėmė Gazos Ruožo kontrolę iš „Fatah“, kuri buvo pasirengusi diplomatiškai bendradarbiauti su Izraeliu. Šis veiksmas padalijo Palestinos vyriausybę į dvi dalis – Vakarų Krantą ir Gazą – ir iš esmės pasmerkė taikos procesą.
Po rinkimų tuometinė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice svarstė: „Be abejo, aš klausiau, kodėl niekas to nenumatė, ir tikiuosi, kad mes į tai atidžiai pažvelgsime, nes tai iš tiesų byloja apie tai, kad galbūt neturėjome pakankamai informacijos apie Palestinos gyventojus.“
„Šie žodžiai šiandien vėl skamba kaip gąsdinimai“, – pabrėžė „The New Yorker“ žurnalistė R.Wright.
