Pasak straipsnio, šiuo metu padėtis niūroka: kai kurios sąjungininkės vis dar nesugeba gynybai skirti žadėtų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Jungtinių Valstijų pozicija atrodo nestabili galimo Donaldo Trumpo prezidentavimo akivaizdoje, o pačioje Europoje kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vengrija ir Slovakija, demonstruoja prorusišką politiką.
Tuo pat metu NATO yra akivaizdžiai nepajėgi padėti Ukrainai konfrontacijoje su Rusija, o, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pralaimėjus, Aljanso saugumui iškiltų rimta grėsmė.
„Aljansas iš tikrųjų yra komitetų sistema, kurios planai ir pažadai yra tiek stiprūs, kiek stiprios yra jos valstybės narės. Blogiausias jų įprotis – didingi, bet tušti pareiškimai ir gestai. Pavyzdžiui, tuo metu, kai Ukrainai turėtų būti siunčiama visa iki paskutinio gabalėlio įrangos ir pinigų, NATO rengia didžiausias nuo Šaltojo karo laikų pratybas „Resolute Defender“. Tačiau tai nesustabdo Rusijos vadų nuo smūgių beginkliams Ukrainos miestams, tokiems kaip Charkivas“, – pažymėjo „The Times“.
Be to, atkreipė dėmesį straipsnio autoriai, ne ką geriau apsaugoti ir pačios NATO miestai.
„Pagal dabartinį Aljanso mąstymą, apsaugos nuo oro ir raketų atakų nusipelno tik kariniai objektai, ir tai nedaug jų. Šios gynybos sistemos yra brangios, o šalys, kurioms jų labiausiai reikia – Baltijos šalys – gali mažiausiai sau leisti“, – rašoma straipsnyje.
Negana to, netvarkinga ir pati NATO vadovavimo struktūra, kas, žurnalistų nuomone, atspindinti politinius sprendimus, o ne karinę logiką.
Europa priklauso nuo Vašingtono
Kaip aiškina „The Times“, toks požiūris pagrįstas pasenusiu mąstymu: bet koks karas bus trumpas, tik vienos ar dviejų savaičių, nes Vakarų technologinis pranašumas leis jiems suduoti triuškinančius smūgius Rusijai, o Amerikos branduolinių ginklų baimė neleis imtis atsakomųjų veiksmų.
Tačiau Aljanso planai labai priklauso nuo Amerikos pagalbos. O Vašingtonas savo ruožtu jau ėmėsi perkėlinėti aukštąsias technologijas ir sunkiąją galią į Indostano ir Ramiojo vandenyno regioną, kad pasipriešintų Kinijai.
„The Times“, Europos aljanso narės ilgainiui galės užpildyti Amerikos galios spragą, tačiau pakeisti JAV technologinę ir strateginę lyderystę bus daug sunkiau.
„NATO nepajėgi susidoroti ir su kitomis silpnybėmis. Europos gynybos pramonė yra susiskaldžiusi. Kariniai pirkimai vėluoja. Civilinės saugos ir aplinkosaugos taisyklės trukdo „kariniam mobilumui“: greitam karių ir įrangos judėjimui su visais iš to kylančiais pažeidimais. Rusija taip pat naudoja nekarinius ginklus, pavyzdžiui, dezinformaciją, ardomąją veiklą, kibernetines atakas, kyšininkavimą ir šantažą. Smūgis šių šalių moralei ir sprendimų priėmėjams gali laimėti karą dar jam neprasidėjus“, – padarė išvadą „The Times“.
Švedijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Joakimas Paasikivis anksčiau nurodė, kad Rusija pasiryš nepamatuotai puolimo rizikai, jeigu manys, kad Vakarai yra silpni. Tuo pat metu buvę Jungtinės Karalystės gynybos ministrai perspėjo, kad šalies valdžia nesugebėjo pasirengti galimam karui su Rusija „visos šalies mastu“.
Anksčiau laikraštis „The Telegraph“ pranešė, kad NATO negali greitai dislokuoti karių karo su Rusija atveju dėl biurokratinio vilkinimo pasienyje ir logistikos problemų.
