Europos Sąjunga ir NATO apibūdino didelius sprogimus Baltijos jūroje kaip „tyčinį sabotažo aktą“, o Lenkija ir Ukraina įvardijo Rusiją kaip kaltininkę, nors tyrimas tęsiasi.
Betoniniai ir plieniniai dujotiekiai buvo sugadinti po vandeniu įvykus sprogimams, kurių stiprumas prilygo nedideliam žemės drebėjimui, todėl į rytus nuo Danijos Bornholmo salos įvyko trys dideli dujų nuotėkiai. Sprogimai įvyko tarptautiniuose vandenyse, iškart už Danijos ir Norvegijos teritorijų, o smūgio bangos buvo užfiksuotos net už daugiau kaip 1200 km.
Labiausiai tikėtinas scenarijus, anot JK šaltinio, kad Rusija slapta pristatė autonominę povandeninę transporto priemonę su kroviniu į atskiras dujotiekių, nutiestų rusiškoms gamtinėms dujoms į Europą transportuoti, vietas.
Pasak šaltinio, povandeninė transporto priemonė galėjo būti paleista iš nedidelio laivo, pavyzdžiui, žvejų valties, prieš kelis mėnesius, o tada sprogstamieji įtaisai numesti šalia vamzdyno.
„Jie galėjo ten stovėti mėnesius ir laukti, kol bus duota komanda susisprogdinti“, – sakė šaltinis. Jie sakė, kad tada įrenginys galėtų būti aktyvuotas, galbūt naudojant tam tikro dažnio triukšmo šaltinį, kuris galėtų būti numestas į vandenį Rusijos pasirinktu laiku.
Švedijos seisminių tyrimų tinklo narys Bjornas Lundas visuomeniniam transliuotojui SVT sakė, kad, jo manymu, tokiems dideliems sprogimams sukelti reikėtų daugiau nei 100 kg dinamito arba trotilo.
Smarkiai apgadinus abu vamzdžius, dujos teka į Baltijos jūrą, todėl žlugo visos likusios viltys, kad „Nord Stream 1“ pradės veikti šią žiemą, ir abu dujotiekiai gali neveikti neribotą laiką.
„Jei tai jie [rusai], manau, kad jie iškrėtė kiaulystę. Rusija neturi absoliučiai jokios įtakos Vakarams, išskyrus šią vienintelę dovaną – dujas“, – pridūrė šaltinis.
Tačiau Kremlius šiandien primygtinai tvirtino, kad „kvaila ir absurdiška“ kaltinti Rusiją po to, kai Ukraina pasmerkė Maskvos „teroristinį išpuolį“.
„Gana nuspėjama ir taip pat nuspėjamai kvaila duoti balsą tokiems naratyvams – nuspėjamai kvaila ir absurdiška“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
D.Peskovas pridūrė, kad dujų nuotėkis ir žala dujotiekiams „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, kurie kainavo 21 mlrd. svaro sterlingų ir yra vieninteliai tiesioginiai Rusijos dujų eksporto į Vokietiją keliai, Maskvai būtų „gana problemiški“.
„Abi atšakos buvo pripildytos dujų, paruoštos pumpuoti, o šios dujos yra labai brangios. Dabar šios dujos dingsta ore“, – sakė D.Peskovas.
„Noriu paraginti visus pagalvoti prieš darant bet kokius pareiškimus, palaukti tyrimo rezultatų“, – pridūrė jis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį vakare pareiškė, kad dujų nuotėkis įvyko dėl sabotažo, ir įspėjo apie „griežčiausią įmanomą atsaką“, jei būtų kėsinamasi į aktyvią Europos energetikos infrastruktūrą.
Danijos gynybos ministras trečiadienį po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu Briuselyje pareiškė, kad yra pagrindo nerimauti dėl platesnio masto saugumo Baltijos regione.
„Nepaisant karinių pastangų Ukrainoje, Rusija Baltijos jūros regione turi daug karinių pajėgų ir mes tikimės, kad ji ir toliau tęs sabotažą“, – pareiškime sakė Mortenas Bodskovas.
Jis pridūrė, kad gali prireikti savaitės ar daugiau, kol dujų nuotėkis nuslūgs ir jūra nurims tiek, kad būtų galima visapusiškai ištirti priežastis.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas tiesiogiai nekaltino Rusijos, tačiau teigė, kad „niekas nebūtų suinteresuotas“ sabotuoti „Nord Stream“ linijas.
Vamzdynus supa 27–41 mm storio plieninis korpusas, o po to 60–110 mm storio betono danga. Norint juos pramušti, reikėtų didelio sprogmens, sakė analitikai.
Tačiau kariniai ekspertai atmetė galimybę panaudoti įprastinius povandeninius laivus, sakydami, kad Baltijos jūros vanduo nėra pakankamai gilus, kad būtų galima dislokuoti didelius povandeninius laivus, turinčius specializuotų žvalgybos pajėgumų.
Nepriklausomas gynybos analitikas H.I.Suttonas taip pat suabejojo mintimi, kad rusai galėjo pasitelkti povandeninius laivus iš Vyriausiosios giliavandenių tyrimų valdybos, žinomos rusišku trumpiniu GUGI. GUGI yra atsakinga už specializuotų povandeninių laivų, galinčių gabenti giluminius povandeninius aparatus, naudojamus slaptoms misijoms jūros dugne, dislokavimą.
„Jie galėtų sugadinti vamzdį Baltijos jūroje. Tačiau tai atrodo neįtikėtina“, – socialiniame tinkle „Twitter“ teigė H.I.Suttonas.
Jis sakė, kad atitinkami Rusijos pajėgumai gali būti susiję su narais ir povandeniniais dronais, o ne „įmantriais povandeniniais laivais“. Tačiau nė vienas iš šių variantų nebūtų lengvas.
Tomas Sharpas, 25 metus praleidęs Karališkajame kariniame jūrų laivyne ir vadovavęs keturiems karo laivams, teigė, kad žvejybinės valties panaudojimas bepiločiui įrenginiui dislokuoti būtų „labai protingas“ būdas vykdyti slaptą sabotažą.
„Tai galėjo būti padaryta jau seniai, o jie tik laukė tinkamo laiko [jį susprogdinti]“, – sakė jis.
Vokietijos saugumo tarnybos baiminasi, kad po didelių nuotėkių iš „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ į Baltijos jūrą „Nord Stream 1“ dujotiekis taps amžinai netinkamas naudoti, pranešė Vokietijos laikraštis „Tagesspiegel“, remdamasis vyriausybės šaltiniais.
Jei nesandarumai abiejose „Nord Stream 1“ linijose nebus greitai pašalinti, į vamzdynus pateks dideli kiekiai sūraus vandens ir sukels koroziją, laikraštis citavo šaltinius.
Pirmieji nuotėkio požymiai pasirodė ankstyvą pirmadienio rytą, kai Švedijos seismografai užfiksavo 2,3 balo stiprumo smūgius. Į rytus nuo Bornholmo plaukiantys laivai pastebėjo jūroje kylančius burbulus.
Vokietijos naujienų svetainė „Der Spiegel“ antradienį vakare pranešė, kad CŽV vasarą įspėjo Vokietiją apie galimą Rusijos ataką prieš vamzdynus. Atskirai, Didžiosios Britanijos kariuomenės vadai jau kelerius metus perspėja, kad Rusija gali bandyti sutrikdyti povandeninius ryšių kabelius.
Saugumo ir gynybos analitikas profesorius Michaelas Clarke'as sakė, kad jei už to stovi Rusija, sprogimai gali reikšti Maskvos konflikto Ukrainoje eskalavimą.
„Tai nėra atsitiktinis teroristinis aktas, tai turi būti vyriausybės [darbas], – sakė jis. – Privačiai visi įsitikinę, kad tai Kremliaus inspiruotas sabotažas... Tai atveria naują karo frontą. Tai reiškia, kad Ukrainos karas dabar persikelia į Baltijos šalis.“
Dujų kainos praėjusią naktį dar labiau pakilo dėl didėjančių nuogąstavimų, kad Rusija gali ruoštis nutraukti vieną iš dviejų paskutinių veikiančių dujotiekio jungčių į Europą, einančių per Ukrainą, nes „Gazprom“ paaštrino ginčą su Ukrainos energetikos bendrove „Naftogaz“.
Profesorius M.Clarke'as teigė, kad nors rusai gali norėti „sukelti nesaugumo jausmą“ ir daryti spaudimą dujų tiekimui, „tai yra strateginis savanaudiškas tikslas, nes, nors ir didina izoliacijos jausmą, kad šią žiemą Europai nebus tiekiamos rusiškos dujos, iš tikrųjų tai visiškai sugriauna Rusijos patikimumą Europos vartotojų akyse porai ateinančių kartų.“
