„The Times“: žvalgyba jau seniai žino pavardę asmens, atsakingo už sprogimus „Nord Stream“

Vakarų žvalgybos sluoksniai jau kelis mėnesius žinojo ukrainiečio – privataus rėmėjo, kuris, kaip įtariama, finansavo Rusijos dujotiekių Baltijos jūroje susprogdinimo operaciją – pavardę, tačiau sąmoningai nusprendė jos neatskleisti, kad apsaugotų Ukrainą. Apie tai trečiadienį savo straipsnyje pranešė britų laikraštis „The Times“. Savo ruožtu Ukrainos valdžia neigia bet kokias sąsajas su sprogimais dujotiekiuose „Nord Stream“ ir ragina sulaukti oficialių tyrimo rezultatų. Tokios pozicijos laikosi ir Vokietija.
„Nord Stream“
„Nord Stream“ / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Pasak britų leidinio, praėjus savaitei po sprogimų „Nord Stream“ dujotiekyje neįvardytos skandinavų delegacijos Briuselyje nariai gavo žvalgybinės informacijos, kad sprogimus įvykdė ne amerikiečiai, rusai ar lenkai. Tai esą buvo privati iniciatyva iš Ukrainos. Diplomatams buvo pasakyta, kad ši informacija nebus skelbiama viešai.

Pasak laikraščio, diversijos finansuotojas yra neįvardytas ukrainietis, nesusijęs su prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybe.

„Matyt, NATO pareigūnai norėjo apsaugoti Ukrainą nuo viešo susipykimo su Vokietija, kuri vilkina gyvybiškai svarbios karinės pagalbos, įskaitant tankus „Leopard 2“ ir oro gynybos sistemas IRIS-T, pristatymą.

Tai teisinga – jie turėjo žinoti, kas už tai atsakingas, anksčiau nei prezidento administracija ar Kyjivo gynybos ministerija, kurios buvo priblokštos pranešimo ir atkakliai neigia bet kokį dalyvavimą sabotaže“, – teigė laikraštis.

Laikraštis pažymi, kad sudėtingoje operacijoje dalyvavo jachta, elitiniai narai, buvo panaudoti suklastoti pasai ir už didelius pinigus įsigyta stiprių sprogmenų, kuriuos pagal specialią licenciją gali įsigyti tik dujų ir naftos pramonė.

„Jo pavardė būtinai paaiškės, ypač turint omenyje, kad jis paliko savotišką vizitinę kortelę“, – daro išvadą laikraštis, aprašydamas šio išpuolio finansuotoją.

Laikraštis pažymi, kad operaciją finansavusi „įtakinga figūra“ neketino sustiprinti Vokietijos ginklų tiekimo kritikų, kurie daro spaudimą Olafo Scholzo vyriausybei, pozicijų.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./„Nord Stream“
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./„Nord Stream“

Antradienį autoritetingas amerikiečių liberalus laikraštis „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriame, remdamasis žvalgybos šaltiniais ir duomenimis, teigia, kad už dujotiekio „Nord Stream“ sprogimo Baltijos jūroje stovi nevyriausybinės grupuotės, tarp kurių galėjo būti rusų ir ukrainiečių.

O Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, Vokietijos tyrimas nustatė laivą, kuriuo 2022 m. rudenį Baltijos jūroje buvo pristatyti narai ir sprogmenys, kuriais susprogdinti Rusijos dujotiekiai „Nord Stream“, ir mano, kad jis kažkaip susijęs su Ukraina.

Sąsajas neigia

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad Ukraina nėra susijusi su sprogimais Rusijos „Nord Stream“ dujotiekiuose ir neturi jokios informacijos apie proukrainietiškus agentus, kurie galėjo tai padaryti.

Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje dviejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos buvo pastebėti keturi dideli dujų nuotėkiai.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas taip pat paneigė oficialių struktūrų dalyvavimą sprogdinant Rusijos dujotiekius Baltijos jūroje.

O.Reznikovas tai pareiškė Stokholme, kur atvyko dalyvauti ES gynybos ministrų susitikime.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas
„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Man tai gana keista istorija, ji neturi nieko bendra su mumis. Manau, kad visas detales aprašys atitinkamų institucijų atliekamas oficialus tyrimas. Tai būtų tam tikras komplimentas mūsų specialiosioms pajėgoms, tačiau tai nėra mūsų veikla“, – sakė Ukrainos gynybos ministerijos vadovas.

Vokietijos ministras: tai galėjo būti surežisuota operacija

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas teigė, kad „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių susprogdinimas galėjo būti inscenizuota „slaptoji operacija“, kuria vėliau dėl nusikaltimo buvo siekiama apkaltinti Kyjivą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Borisas Pistoriusas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Borisas Pistoriusas

Trečiadienį radijo „Deutschlandfunk“ eteryje jis perspėjo per anksti nekaltinti Ukrainos dėl dieną prieš tai kelių žiniasklaidos priemonių paskelbto tyrimo apie sprogdinimus.

Vokietijos gynybos ministras tai pareiškė prieš derybas su ES kolegomis Švedijoje. Stokholmo susitikime, kuriame aptariamas ginklų tiekimas Kyjivui, taip pat dalyvauja Ukrainos ministras Oleksijus Reznikovas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovė Annalena Baerbock taip pat paragino atsargiai vertinti žiniasklaidos pranešimus apie galimus „Nord stream“ dujotiekių sabotažo vykdytojus. „Akivaizdu, kad labai, labai atidžiai sekame visus pranešimus ir visas išvadas, kurios pasirodo iš įvairių pusių“, – sakė ji Erbilyje (Irakas). Kartu, pasak jos, būtina palaukti oficialaus tyrimo pabaigos.

Sprogimas prie Danijos krantų

Dujotiekis, jungiantys Rusiją su Vokietija, ilgą laiką buvo geopolitinės įtampos centre.

Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje dviejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos buvo pastebėti keturi dideli dujų nuotėkiai.

Švedijos tyrėjai netrukus po to patvirtino, kad tai įvyko dėl sabotažo aktų – įvykio vietoje aptikta sprogimo pėdsakų. Ukraina dėl sprogimų apkaltino Rusiją, o Maskva – Didžiąją Britaniją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis