„The Wall Street Journal“: Iranas ruošia kovines galvutes ir rengiasi kur kas agresyvesniam smūgiui Izraeliui

Dar neaišku, ar Irano grasinimai yra realūs, ar tai tik griežta retorika. Spalio 26 d. Izraelio surengtas atsakomasis oro antskrydis prieš Iraną sugriovė šalies strateginę oro gynybą, todėl ji tapo labai pažeidžiama. Tikėtina, kad, jei Teheranas imsis tolesnių veiksmų, jis rizikuos labiau nei anksčiau.

Iki šiol Izraelis susilaikė nuo smūgių Irano naftos ir branduoliniams objektams, kurie yra labai svarbūs Irano ekonomikai ir saugumui, tačiau, Izraelio pareigūnų teigimu, tai gali pasikeisti.

Socialinių tinklų nuotrauka/Irano hipergarsinė raketa „Fattah-2“

Iranas arabų šalių diplomatams pranešė, kad jo įprastinė kariuomenė dalyvaus, nes per Izraelio puolimą jis neteko keturių karių ir civilio, sakė Irano ir arabų šalių pareigūnai. Irano reguliariosios kariuomenės dalyvavimas nereiškia, kad bus dislokuoti jo kariai, bet kad sukarintas Islamo revoliucijos gvardijos korpusas, kuris paprastai sprendžia Izraelio saugumo klausimus, šiuo atveju veiktų ne vienas.

Leidinio šaltinis, Egipto pareigūnas, paminėjo, kad Iranas privačiai įspėjo apie „griežtą ir visapusišką atsaką Izraeliui“.

„Mūsų kariuomenė neteko žmonių, todėl jie turi atsakyti“, – sakė Irano pareigūnas. Jis teigė, kad Iranas galėtų panaudoti Irako teritoriją daliai operacijos ir tikriausiai taikytųsi į Izraelio karinius objektus, „tačiau daug agresyviau nei praėjusį kartą“.

Iranas nežada apsiriboti tik raketomis ir bepiločiais orlaiviais, kaip tai buvo padaryta per dvi ankstesnes atakas, nurodė leidinio šaltiniai ir pridūrė, kad planuose numatyta, jog visos naudojamos raketos bus su galingesnėmis kovinėmis galvutėmis.

Teheranas anksčiau nurodė, kad spalio 1 d. vykdydamas naujausią ataką prieš Izraelį daugiausia naudojo keturių skirtingų tipų vidutinio nuotolio balistines raketas – „Emad“ ir „Ghadr“ bei dvi naujausias ir pažangiausias Irano raketas „Kheibar Shekan“ ir „Fattah“.

Vienas Irano pareigūnas pažymėjo, kad kitas Irano veiksmus lemiantis veiksnys yra JAV prezidento rinkimai. Anot jo, Teheranas nenori paveikti JAV rinkimų savo puolimu prieš Izraelį. Tikėtina, kad ataka bus surengta po lapkričio 5 d. balsavimo, bet prieš naujojo JAV prezidento inauguraciją 2025 m. sausio mėn.

JAV žvalgybos agentūrų duomenimis, Iranui, ko gero, priimtiniau, kad rinkimus laimėtų demokratų kandidatė į prezidentus Kamala Harris, o ne Donaldas Trumpas.

„Shutterstock“/Irano kariuomenė

Spalio 26 d. naktį Izraelio gynybos pajėgos atakavo Iraną, atsakydamos į spalio 1 d. įvykdytą didelio masto raketų ataką. Sprogimai įvyko Teherane ir kaimyniniame Karadžo mieste. Dėl Izraelio atakos Iranas ir Irakas uždarė savo oro erdves.

Spalio 26 d. rytą Tel Avivas pranešė, kad baigė „tikslius smūgius“ prieš Irano karinius objektus. Jo teigimu, Izraelio lėktuvai smogė gamybos įrenginiams, naudojamiems gaminant raketas, kurias Iranas šiais metais du kartus paleido į Izraelį.

Projektas „Mintel World“ vėliau paskelbė Izraelio smūgio padarinių palydovines nuotraukas.

„Peržiūrėjus pirmąją filmuotą medžiagą iš Irano, nustatyta, kad Izraelio pajėgos atakavo oro gynybos sistemą S-300 į pietus nuo Teherano“, – sakė projekto atstovai.

Spalio 31 d. naujienų svetainė „Axios“, remdamasi dviem Izraelio šaltiniais, pranešė, kad Iranas tikriausiai ruošiasi artimiausiomis dienomis surengti atsakomąją ataką prieš Izraelį, panaudodamas balistines raketas ir bepiločius orlaivius, paleistus iš Irako teritorijos.

Šeštadienį Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei perspėjo Izraelį ir JAV dėl „galingo atsako“ į jų veiksmus prieš Iraną ir jo sąjungininkus.

Sekmadienį „Axios“ pranešė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija tiesiogiai, taip pat su Šveicarijos pagalba įspėjo Iraną apie galimo naujo išpuolio prieš Izraelį pasekmes – pabrėždama, kad šiuo atveju Amerika gali nesugebėti atgrasyti Izraelio nuo atsakomųjų veiksmų.

Socialinis tinklas „X“/Irano raketa „Ghadr“

Sekmadienį Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas sakė, kad jo šalis negali palikti Izraelio atakos be atsako. Tačiau, rodydamas, kad Iranas vis dar svarsto, kaip imtis atsakomųjų veiksmų, jis pažymėjo, kad „mūsų atsako pobūdis ir intensyvumas“ galėtų pasikeisti, jei Gazoje ir Libane būtų nutraukta ugnis.

Vašingtonas tikino, kad JAV kariuomenė nedalyvavo naujausiame Izraelio išpuolyje prieš Iraną, tačiau į bet kokį atsakomająjį smūgį greičiausiai įsitrauktų Amerikos pajėgos, padedančios ginti Izraelį. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas savo ruožtu įsakė į Artimuosius Rytus išsiųsti kelis bombonešius B-52 „Stratofortress“, tanklaivius ir karinio jūrų laivyno naikintuvus, penktadienį pranešė Pentagonas.

Papildomos karinės priemonės atvyks tuo metu, kai lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ smogiamoji grupė turėtų palikti regioną. JAV pirmą kartą nuo 2023 m. spalio mėn. netrukus po to, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį, regione liks be lėktuvnešio ir jį lydinčių laivų.