Neseniai žiniasklaidos grupės „CBS“ atlikta nuomonės apklausa parodė, kad pritarimo jo imigracijos klausimui reitingas yra rekordiškai žemas: 68 proc. respondentų nepritaria jo pasienio politikai, o 63 proc. norėtų, kad jis būtų griežtesnis.
J.Bideno noras derėtis su respublikonais atskleidžia tai, ko daugelis liberalių demokratų jau seniai baiminosi, – kad jis pasirengęs pereiti į dešinę, kad sudarytų susitarimą dėl imigracijos ir užtikrintų karų finansavimą.
Per penkis dešimtmečius trukusią politinę karjerą, kurios centre dažnai būdavo užsienio politikos prioritetai, J.Bidenas retai imdavosi spręsti opius imigracijos politikos klausimus, o kai imdavosi, paprastai laikydavosi nuosaikios pozicijos.
Tikėtina, kad Respublikonų partija pasienio saugumo klausimą naudoja tam, kad pasipriešintų J.Bideno perrinkimui. Taigi, Baltieji rūmai nori sušvelninti išpuolius dvišaliu susitarimu.
-
A.Blinkenas teigė skeptiškai vertinantis Ukrainos ir Rusijos paliaubų galimybę
-
Jemeno husių sukilėliai, kuriuos JAV laiko teroristine grupuote, žada tęsti išpuolius
-
Husiai: JAV ir JK pradėjo naujus smūgius Jemene
-
J.Bidenas perspėjo respublikonus: šis chaosas naudingas V.Putinui
-
S.Lavrovas atmetė JAV pasiūlymą atnaujinti derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės
„J.Bideno noras derėtis su respublikonais atskleidžia tai, ko daugelis liberalių demokratų jau seniai baiminosi, – kad jis pasirengęs pereiti į dešinę, kad sudarytų susitarimą dėl imigracijos ir užtikrintų karų finansavimą“, – rašo „The Wall Street Journal“.
Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad J. Bideno administracija vadovavo didžiausiam per pastaruosius dešimtmečius teisėtų kelių išplėtimui, bendradarbiavo su partneriais visame regione sprendžiant nelegalios migracijos problemą ir užtikrino įstatymų laikymąsi – išsiuntė ir grąžino daugiau kaip 482 tūkst. žmonių, kurie neturėjo teisėto statuso pasilikti Jungtinėse Valstijose.
„Kaip sakė prezidentas, mūsų imigracijos sistema yra sugedusi, todėl jo administracija stengiasi rasti abiejų partijų susitarimą dėl pasienio finansavimo ir politikos, kuris užtikrintų veiksmingas ir prasmingas reformas“, – pridūrė jis.
Tačiau ne visi laikosi tokios nuomonės.
„Prezidentas neabejotinai pakeitė savo nusiteikimą, nes per rinkimų kampaniją teigė, kaip svarbu apsaugoti ir atkurti prieglobsčio sistemą“, – žurnalistams sakė Kongreso ispanakalbių frakcijos narys respublikonas Jesus „Chuy“ Garcia iš Ilinojaus valstijos.
Praėjusių metų pabaigoje J.Bidenas paprašė papildomos finansinės pagalbos karams Ukrainoje ir Izraelyje, tačiau Kongresas jos nepatvirtino ir tai sukėlė įtampą tarp abiejų politinių partijų, kuri tęsiasi iki šiol.
Respublikonai savo ruožtu teigė, kad Baltieji rūmai pirmiausia turėtų susitarti dėl rimtų valstybės sienos politikos reformų ir tik tada pradėti teikti pagalbą kitoms šalims.
Trečiadienį J.Bidenas pakvietė Kongreso vadovus į Baltuosius rūmus dar kartą aptarti šių klausimų, perspėdamas, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bus naudingas chaosas dėl finansinės paramos Ukrainai, sakydamas, kad tai gali paskatinti Maskvą ir kitus autoritarinius režimus grobti teritorijas.
Senato lyderis demokratas Chuckas Schumeris teigė, kad buvo pasiektas platus sutarimas, jog abi partijos turi rasti joms tinkamą sprendimą.
„Pats prezidentas ne kartą sakė, kad yra pasirengęs judėti į priekį pasienio klausimu“, – žurnalistams trečiadienį teigė Ch.Schumeris.
„Demokratai bėga nuo imigracijos klausimo, kai tik pasidaro sunku, – „The Wall Street Journal“ pareiškė Marielena Hincapie, ilgametė imigracijos šalininkė, dirbusi su imigracijos politika J.Bideno 2020 m. kampanijoje. – J.Bidenas iš karto perėjo į reakcijos režimą. Respublikonai elgiasi visiškai priešingai: jie palinksta į problemą.“
