Pastaruoju metu D.Trumpas nešykštėjo nemalonios retorikos Kyjivo adresu: reguliariai vadina Ukrainą našta Jungtinėms Valstijoms, deklaruoja galintis užbaigti karą vos per 24 valandas ir svaidosi užuominomis apie okupuotų teritorijų atidavimą Rusijai.
Jis ne kartą davė užuominų, kad laikas nutraukti finansinės ir karinės pagalbos teikimą Ukrainai. Negana to, buvęs prezidentas pakankamai atvirai žavisi Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu ir paniekinančiai kalba apie Europos Sąjungą.
Kyjivo sąjungininkių sostinės baiminasi, kad tuo atveju, jei jis antrą kartą taps Jungtinių Valstijų vadovu, jis ignoruos Rusijos veiksmus ar net jai padės, pažymima straipsnyje.
„Tačiau D.Trumpui tai nebus lengvas žingsnis“, – įvertino Katalikų universiteto istorijos profesorius Michaelas Kimmage'as, kuris 2014–2016 m. JAV valstybės departamente sprendė Rusijos ir Ukrainos klausimus.
Jo nuomone, yra priežasčių manyti, kad D.Trumpo retorika dėl Ukrainos yra labiau politinis pareiškimas nei veiksmų planas.
Profesorius priminė D.Trumpo 2016 m. rinkimų kampaniją ir pasiūlė palyginti ją su tikrąja jo pozicija Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Jo vertinimu, dauguma pareiškimų, kuriuos jis skelbė per rinkimų kampaniją, nebuvo įgyvendinti jam užėmus prezidento postą.
„Taigi 2017–2021 m. D.Trumpas nedarė nuolaidų Rusijai ir nepripažino Krymo aneksijos. Be to, jis suteikė Ukrainai karinę pagalbą, tarp kurios buvo prieštankinės raketos „Javelin“.
Be to, jei jis iš tikrųjų norėtų atsisakyti Ukrainos, M.Kimmage'o nuomone, jam tektų kovoti su savo paties partija, kuri ne visada sutinka su jo politika“, – rašo „The Wall Street Journal“.
Profesorius pastebėjo, kad nors per pastaruosius aštuonerius metus D.Trumpui pavyko pertvarkyti Respublikonų partijos užsienio politiką, respublikonai dažnai metė jam iššūkį Rusijos ir Ukrainos klausimais.
Iki 2025 m. pradžios Ukraina, o kartu ir Jungtinės Valstijos, gali atsidurti ant pralaimėjimo slenksčio pirmajame dideliame kare Europoje nuo 1945 m.
„2017 m. Respublikonų partijos vadovaujamas Kongresas įvedė sankcijas Rusijai, kurių Baltieji rūmai nenorėjo, – aiškino M.Kimmage'as. – Ir šiandien tarp respublikonų įstatymų leidėjų ir rinkėjų išlieka stiprios proukrainietiškos nuotaikos.“
Pasak eksperto, D.Trumpas labai jautriai reaguoja į dinamiką savo partijoje, be to, supranta, kiek karių išvedimas iš Afganistano pakenkė prezidento Joe Bideno populiarumui.
„Iki 2025 m. pradžios Ukraina, o kartu ir Jungtinės Valstijos, gali atsidurti ant pralaimėjimo slenksčio pirmajame dideliame kare Europoje nuo 1945 m.“, – nurodė profesorius.
O tai, jo nuomone, būtų rimtas smūgis Jungtinių Valstijų reputacijai ir gali priversti D.Trumpą kovoti su savo kardinalia baime politikoje ir gyvenime – būti nesėkmingu.
Eksperto vertinimu, pergalės rinkimuose atveju D.Trumpas gali pasirinkti du scenarijus: leisti karui tiesiog tęstis kaip ir iki šiol arba pasinerti į jį daug giliau.
Gali kardinaliai pakeisti karo eigą
„The Wall Street Journal“ aiškina, kad pagal pirmąjį scenarijų buvęs prezidentas, bijodamas pralaimėjimo, gali tęsti J.Bideno administracijos politiką Ukrainos atžvilgiu: jis atsisakys spausti Kyjivą eiti į derybas ir toliau teiks įvairią karinę pagalbą.
Tačiau su Europos žemynu, kaip rašo leidinys, santykiai gali išlikti tokie pat blogi, kokie buvo per jo pirmąją kadenciją. Ir tai nesusiję su karu Ukrainoje.
Verta pastebėti, kad D.Trumpas labiau linkęs į Rytų Europą ir savo pirmajai kalbai Europoje kaip prezidentas pasirinko Varšuvą. Todėl 2025 m., nors ir nesutardamas su rizikos vengiančia Vokietija, D.Trumpas gali sutarti su antirusiška Lenkija.
Reaguodamas į padėtį mūšio lauke, D.Trumpas gali pakeisti Amerikos skaičiavimus ir aprūpinti Ukrainą ginklais, kurių J.Bideno administracija nenorėjo suteikti. Jis netgi gali leisti Kyjivui juos naudoti Rusijos teritorijoje, kas šiuo metu yra draudžiama.
Tuo tarpu antrasis profesoriaus įvardintas scenarijus susijęs su eskalacija.
Reaguodamas į padėtį mūšio lauke, D.Trumpas gali pakeisti Amerikos skaičiavimus ir aprūpinti Ukrainą ginklais, kurių J.Bideno administracija nenorėjo suteikti. Jis netgi gali leisti Kyjivui juos naudoti Rusijos teritorijoje, kas šiuo metu yra draudžiama.
Kalbant apie branduolinį karą, D.Trumpas gali būti ne toks atsargus kaip jo pirmtakai, mano M.Kimmage'as. Tai, D.Trumpo įsitikinimu, būtina siekiant pagerinti pozicijas derybose ir blefuoti.
Kita vertus, D.Trumpas gali eskaluoti nenorėdamas eskaluoti, pažymėjo profesorius.
„Jo anarchistiškas bendravimo stilius kelia riziką. Jis duoda iš peties – dažnai per socialinę žiniasklaidą. Negalėdamas užbaigti karo per 24 valandas, D.Trumpas gali pakelti kartelę, o V. Putinas gali atsakyti tuo pačiu.“
Pasak M.Kimmage'o, Amerikos rinkėjų laukia iššūkis. Tačiau jiems teks rinktis ne tarp to, palaikyti ar nepalaikyti Ukrainos, o veikiau išsirinkti iš dviejų skirtingų paramos rūšių. Pirmasis kandidatas ir jo parama yra nuspėjama ir prognozuojama, o tuo tarpu antrasis pasižymi situacijos nulemtais sprendimais ir gali pastūmėti Vašingtoną į eskalaciją.