„The Wall Street Journal“: Rusija dar invazijos pradžioje nustatė potencialius taikinius Europoje

Žemyno saugumo tarnybos tai sieja su Rusijos žvalgybos veikla, tačiau to, kaip ir šnipinėjimo faktų, paprastai neįmanoma įrodyti, nes incidentams pasitelkiami komerciniai ir civiliniai subjektai, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.

Rusija naudoja savo komercinius ir žvejybos laivynus bei mokslinių tyrimų laivus žvalgybinei informacijai rinkti Arktyje, kur veikia branduoliniai raketiniai povandeniniai laivai, leidiniui pareiškė Norvegijos saugumo agentūros atstovas. Pasak jo, kai kuriuose iš šių laivų yra įrengti sonarai ir kitos technologijos, leidžiančios skenuoti jūros dugną.

„IMAGO“/„Scanpix“/Sabotažu įtariamas laivas „NewNew Polar Bear“

„Nuo tada, kai Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą, tokie laivai kartografavo svarbią povandeninę infrastruktūrą aplink Europą ir nustatė potencialius taikinius, jei kiltų visavertė konfrontacija su NATO“, – rašo leidinys „The Wall Street Journal“, cituodamas aukšto rango amerikiečių pareigūnus, kurie panašią grėsmę įžvelgia ir povandeniniams kabeliams Ramiajame vandenyne.

Pasak straipsnio, kai kurie Vakarų pareigūnai mano, kad vienas iš Maskvos tikslų, skatinantis tokį elgesį – siekis sėti baimę ir nepasitikėjimą Europos šalyse.

Europos vyriausybės apkaltino kai kuriuos rusus ir Rusijos įgaliotinius dėl mažesnio masto incidentų ir vis garsiau žeria kritiką Maskvai dėl vykdomo hibridinio karo, tačiau nekaltina Rusijos konkrečiais išpuoliais. Teigiama, kad net ir įžūliausių įtariamų incidentų bylos dėl aiškių įrodymų trūkumo paliekamos atviros.

Nors kai kurie pareigūnai, pasak „The Wall Street Journal“ mano, kad išmintingiau nutylėti savo įtarimus, net ir suprantant, kad šnipai ir diversantai gali pasinaudoti silpnomis Europos teisinės sistemos vietomis, kur baudžiamosios bylos iškėlimui reikalingi svarūs įrodymai.

Tačiau kai kurios vyriausybės ima veikti drąsiau. Norvegijos saugumo agentūra antradienį planuoja paskelbti svarbią ataskaitą, analizuojančią Rusijos sabotažo grėsmę šalyje, kurioje yra pagrindiniai NATO kariniai objektai.

„AFP“/„Scanpix“/„Nord Stream“ dujotiekio sprogimas

„The Wall Street Journal" priminė atvejį, kuomet komercinis laivas buvo pasitelktas sabotažui. 2023 m. spalio 7 d. Kinijoje registruotas konteinerinis laivas „Newnew Polar Bear“ su rusų įgula išplaukė iš Kaliningrado ir kirto dujotiekį „Balticconnector“ kaip tik tuo metu, kai jis buvo pažeistas. Jį lydėjo ledlaužis transporto laivas su atomine elektrine „Sevmorput“.

Suomijos tyrėjai įsitikinę, kad būtent „Newnew Polar Bear“ savo inkaru sugadino dujotiekį. Tačiau iš pradžių jie negalėjo sustabdyti laivo patikrinimui, nes jis buvo tarptautiniuose vandenyse. Tada jis aplenkė Norvegiją ir plaukė į Archangelską, o kai grįžo atgal, suomiai įspėjo savo kolegas norvegus, tačiau šie galiausiai nusprendė, kad neturi pakankamai pagrindo sustabdyti ir apieškoti laivo.

„Tokie įrodymai atsirado po dviejų savaičių, tačiau buvo per vėlu“, – žurnalistams paaiškino neįvardintas Norvegijos pareigūnas.

Suomijos vyriausybės atstovė spaudai tvirtino, kad laivo savininkas kinas bendradarbiauja su tyrėjais.

Vokietijos valdžios institucijos ir prokurorai mano, kad dėl Rusijos remiamos kibernetinės atakos 2022 m. spalio mėn. šalies šiaurėje sutriko geležinkelių eismas.

„Kvepia Rusija. Atrodo kaip Rusija“, – įvertino vienas vyresnysis tyrėjas, kalbėjęs su „The Wall Street Journal“ žurnalistais. Pasak jo, traukinių judėjimas vėlavo tik keturias valandas, todėl įvykis neatkreipė didelio dėmesio.

2022 m. sausį, Rusijai rengiantis pulti Ukrainą, Rusijos žvejybos traleris „Melkart-5“ praplaukė pro šviesolaidinį kabelį, einantį iš „SvalSat“ – vienos didžiausių pasaulyje komercinių palydovinių antžeminių stočių, esančių Norvegijos Špicbergeno salyne. Maždaug tuo pačiu metu nutrūko Europos interneto srautą perduodantis kabelis (nepertraukiamą veikimą užtikrino atsarginis kabelis).

Socialinių tinklų nuotrauka/Žvejybos traleris „Melkart-5“

Pasak incidentą tyrusio Trumsės miesto prokuroro Ronny Andre Jorgenseno, remiantis palydovinio stebėjimo duomenimis, traleris daugiau nei 100 kartų kirto kabelio nutraukimo vietą. Iš povandeninio drono darytos nuotraukos parodė, kad kabelio nutrūkimo vietoje jūros dugną ardė kietas daiktas, kurio žymės buvo panašios į tralerio įrangos žymes. Laivo kapitonas buvo apklaustas, tačiau jokių įrodymų prieš jį nerasta.

„Įrodymų kartelė baudžiamajame tyrime yra labai aukšta, ir mums nepavyko jos atitikti“, – pažymėjo R.A.Jorgensenas.

Pensilvanijos universiteto vyresnysis mokslinis bendradarbis Benjaminas L.Schmittas, kuris specializuojasi Europos energetinio saugumo srityje, pabrėžė, kad nepranešimas apie Rusijos piktavališkus veiksmus, net jei jie neparemti svariais įrodymais, „tik susilpnins atgrasymą ir paskatins daugiau išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą“.