Komentare skaitytojams pristatoma, kad „Lietuva – 2,8 mln. gyventojų turinti Baltijos valstybė, kurios vaidmuo skatinant žmogaus teises ir demokratiją yra didžiulis, atsidūrė Rusijos ir Kinijos taikiklyje“.
„Nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nei Kinijos lyderis Xi Jinpingas nesidrovi pulti Lietuvą. Tačiau pastarieji jų veiksmai turi platesnę reikšmę. Jie reiškia Amerikos ir Europos įsipareigojimų sąjungininkams išbandymą“, – teigiama publikacijoje.
Anot straipsnio autorių, V.Putinas kaitina atmosferą į savo saugumo sferą įtraukdamas kaimyninę Baltarusiją ir militarizuodamas Karaliaučiaus sritį, o Xi Jinpingas vykdo politinio ir ekonominio keršto prieš Lietuvą kampaniją.
Be to, 2020 metais Lietuva ėmėsi lyderystės Europos atsakui į Aliaksandro Lukašenkos režimo smurtą Baltarusijoje, Vilniuje priglausdama opozicijos lyderius.
Tokiu būdu Vilnius suerzino V.Putiną, kuris norėtų susigrąžinti Rusijos įtaką kaimyninėse šalyse.
Lietuva šiemet sukėlė Kinijos pyktį dėl sprendimo atsisakyti 17+1 formato – Pekino sukurto bendravimo su Europa sistemos. Pekiną suerzino ir Vilniaus leidimas Taivano vyriausybei atidaryti savo atstovybės biurą Lietuvos sostinėje. Kinija sureagavo paskelbdama draudimą importuoti gaminius su Lietuvoje pagamintomis detalėmis. Šis žingsnis kenkia Europos įmonėms, turinčioms gamyklas ar tiekimo grandinės šaltinius Lietuvoje.
Vokietijoje įsikūrusi automobilių tiekėja „Continental“ yra naujausia tarptautinė įmonė, patirianti Kinijos spaudimą uždaryti veiklą Lietuvoje.
„Kyla klausimas, kaip glaudžiai Rusija ir Kinija norės, ar galės bendradarbiauti, norėdamos nubausti Vilnių. Pagal geriausią Kinijos ir Rusijos scenarijų ES nepalaikytų Lietuvos, o ES įmonės ieškotų kitur prekių Kinijos rinkai. O V.Putinas, galbūt netiesiogiai, kėsintųsi į Lietuvos teritoriją, suverenitetą ar nepriklausomybę – siekiant Kaliningrado saugumo užtikrinimo – ir nesulauktų veiksmingo JAV, Europos ir NATO atsako.
Xi Jinpingas žino, kad jei jis ir V.Putinas sėkmingai atitrauks Vilnių nuo NATO ir ES, Azijoje, kurioje Kinija nori išstumti JAV ir tapti regiono hegemonu, būtų jaučiami tiesioginiai padariniai“, – rašoma straipsnyje.
Anot publikacijos, dauguma karinių strategų Taivaną laiko geriausiu pirmuoju Kinijos konfrontacijos taikiniu, taigi ir esminiu JAV ryžto išbandymu.
„Netiesioginis konfliktas ne su JAV, o su Lietuva, Pekinui gali turėti privalumų.
Jei JAV ir Europa nesugebės paremti Lietuvos, Amerikos sąjungininkai ir partneriai Azijoje abejos JAV įsipareigojimais. Užuot glaudžiai bendradarbiaudami su Vašingtonu, jie gali tapti draugiškesni su Kinija.
Xi Jinpingui tai reikštų laimėjimą. Juolab kad pagrindinį „nešvarų“ darbą tektų atlikti V.Putinui, už ką būtent Rusija, o ne Kinija sulauktų sankcijų.
Tuo pat metu tai sutvirtintų strateginę Pekino ir Maskvos partnerystę, kurioje Rusija prisiimtų jaunesniosios partnerės vaidmenį“, – teigiama straipsnyje.
Nei Pasaulio prekybos organizacija, nei NATO pajėgų buvimo neužtenka Vilniaus nepriklausomybei garantuoti.
2014 metais Rusijai aneksavus Krymą, NATO dislokavo keturias bataliono dydžio kovines grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
ES savo ruožtu svarsto prekybos ribojimo priemones po Kinijos paskelbto boikoto Lietuvai, kad apgintų valstybes nares nuo ekonominių atakų. Šie žingsniai yra svarbūs, bet nepakankami siekiant nubausti tokius ryžtingus priešus kaip V.Putinas ir Xi Jinpingas, teigia autoriai.
„Vakarai pernelyg dažnai remiasi pasenusiomis politikos priemonėmis. Reaguodamas į Kinijos boikotą Lietuvai, Briuselis nurodė Pasaulio prekybos organizaciją kaip geriausią vietą ieškoti pagalbos.
Kalbant apie karinį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bei Lenkijos saugumą, NATO pajėgos yra rotacinės, o ne nuolatinės. Be to, jos yra riboto dydžio ir galios.
Todėl nei Pasaulio prekybos organizacija, nei NATO pajėgų buvimo neužtenka Vilniaus nepriklausomybei garantuoti. Kadangi Vilnius jaučia Rusijos ir Kinijos galią, JAV ir Europos patikimumas atsidūrė ant išbandymo ribos, o atsitraukti būtų pražūtinga Lietuvai ir Vakarų pasaulinei reputacijai“, – rašoma komentare.
„The Wall Street Journal“ yra įtakingas į verslo temas orientuotas laikraštis, leidžiamas Niujorke.
Lietuvos ginčas su Kinija tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė, kai Lietuvos užsienio reikalų ministerija leido Vilniuje įsikurti Taivaniečių atstovybei, o Pekinas dėl to ėmėsi spaudimo Lietuvos atžvilgiu.
Atstovybė veiklą pradėjo lapkričio 18 dieną. Tai – pirmoji atstovybė Europoje, kurios pavadinime naudojamas Taivano vardas. Šis žingsnis supykdė komunistinę Kiniją, kuri žada susigrąžinti salos kontrolę.
Lietuvos valdantieji sako, kad priimdama atstovybę šalis ryžtingai stojo į demokratijos pusę ir užsitikrino didesnį JAV dėmesį. Opozicijos politikai sako, kad Lietuva be reikalo viena sukūrė diplomatinį precedentą, dėl kurio sulauks nuostolių.
