Nors intensyvūs antžeminiai mūšiai tęsiasi Chan Junise ir kitose pietinėse Gazos Ruožo dalyse, Izraelio kariuomenė teigia, kad ji atsisako didelio masto bombardavimų ir pereina prie tikslingesnių reidų ir pasikėsinimų kampanijos, kuria siekiama sunaikinti „Hamas“ karinę vadovybę, skelbia „The Washington Post“.
Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per karą didžioji šiaurinės ruožo dalies dalis buvo sulyginti su žeme ir žuvo daugiau kaip 25 000 žmonių. Ministerija neskirsto mirčių į civilių ir kovotojų, tačiau teigia, kad 70 proc. žuvusiųjų yra moterys ir vaikai.
Laikraštis „The Washington Post“ kalbėjosi su septyniais dabartiniais ir buvusiais Izraelio pareigūnais ir rezervistais apie karo Gazoje eigą ir jo galutinius tikslus. Dauguma jų kalbėjo laikydamiesi anonimiškumo sąlygos, kad galėtų aptarti jautrią karinę strategiją.
„Karas pakenkė „Hamas“ kaip teroristiniam dariniui, tačiau tai nėra trijų mėnesių misija“, – sakė kariuomenės pareigūnas.
Izraelio pajėgų duomenimis, iki šiol žuvo mažiausiai 9 000 kovotojų, t. y. mažiau nei trečdalis iš 30 000 kovotojų, kuriems, kaip manoma, vadovauja „Hamas“. „Hamas“ vadovas Yahya Sinwaras ir jo vyriausieji vadai tebėra laisvėje. Kovotojų grupuotė neskelbia savo žuvusiųjų kare skaičiaus ir neatsakė į prašymus pateikti komentarus.
Iš Gazos Ruožo paleidžiamos „Hamas“ gana didelio nuotolio raketos, kurių karo pradžioje buvo paleista tūkstančiai, beveik nutrūko. Izraelis teigia, kad per tris mėnesius trukusius mūšius eidami nuo durų iki durų sunaikino tūkstančius ginklų atsargų, raketų gamybos vietų ir tunelių šachtų. Tačiau pareigūnai teigia, kad be strategijos „diena po“ šie pasiekimai gali būti trumpalaikiai.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir toliau tvirtina, kad visiškas „Hamas“ sunaikinimas tebėra karo tikslas.
Karo vadai mano, kad „Hamas“ galima pažeminti, bet ne sunaikinti
„Tai ne tik smūgis „Hamas“, tai ne dar vienas raundas su „Hamas“ – tai visiška pergalė“, – sakė jis ketvirtadienį. Nuo pat konflikto pradžios kariniai vadovai laikėsi pragmatiškesnio požiūrio, manydami, kad dabartinėmis sąlygomis grupuotę galima pažeminti, bet ne sunaikinti. Izraeliui pradėjus mažinti savo operacijas Gazos Ruože, ši neslepiama įtampa išlindo į viešumą.
Buvęs aukščiausio rango kariuomenės vadas Gadi Eisenkotas, kurio sūnus praėjusį mėnesį žuvo Gazos Ruože, neseniai duotame interviu apkaltino B.Netanyahu, kad šis apie karą pasakoja „išgalvotas istorijas“.
„Strateginis pasiekimas nebuvo pasiektas, – sakė G.Eisenkotas. – Mes nesunaikinome „Hamas“.“
Pirmadienį žuvo 21 Izraelio karys, kai „Hamas“ kovotojai paleido sviedinį į jų tanką, kai jie ruošė pastatą nugriovimui, ir tai sukėlė užminuoto pastato griūtį – tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs įvykis Gazos Ruože. Nuo karo pradžios žuvo 217 Izraelio karių.
Izraelio kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari antradienį žurnalistams sakė, kad karių skaičius ir kovų intensyvumas Gazoje ir toliau kis.
„Visose kovos arenose reikės daugiau rezervistų, todėl IDF veikia tiek atlaisvindama pajėgas, tiek sutelkdama savo veiklą“, – sakė jis.
Izraelio pareigūnai neatskleidė, kiek karių tebėra Gazos Ruože ir kiek jų pasitraukė. Remiantis anksčiau šį mėnesį paskelbtu IDF pareiškimu, mažiausiai trys kovinės brigados tebėra vietoje. Golani brigada, elitinis pėstininkų dalinys, praėjusį mėnesį pasitraukė iš Šedžajos, esančios Gazos mieste.
Kai kurie kariai buvo perdislokuoti palei šiaurinę sieną su Libanu, kur gresia platesnis karas; tūkstančiai kitų karių grįžo namo, į darbą ir pas šeimas, o vyriausybė tikisi, kad tai padės atgaivinti karo nualintą Izraelio ekonomiką.
Kariuomenės pareigūnas teigė, kad sausumos ir oro pajėgų operacija Gazos Ruože iš esmės išardė didžiąją dalį penkių „Hamas“ brigadų – 24 batalionus, kurių kiekviename yra iki 1 400 kovotojų. Pasak pareigūno, žuvo daugiau kaip 100 vadų.
Izraelio pareigūnų teigimu, septyniolika iš 24 „Hamas“ batalionų, daugiausia centrinėje ir šiaurinėje anklavo dalyse, buvo išformuoti taip, kad labiau primena mažus partizanų būrius, o ne tinkamus karinius dalinius. Tačiau pareigūnai pripažįsta, kad liko tūkstančiai kovotojų.
„Iš struktūros ji virsta krūva, bet krūva vis dar gali priešintis, – sakė atsargos karininkas, brigados generolas Assafas Orionas, kuris po „Hamas“ išpuolių ėjo tarnybą. – Tai nereiškia, kad „Hamas“ mirė, bet jie tikrai negali daryti to, ką darė spalio 7 d.“
Pasak kariuomenės pareigūno, nustatyta, kad „Hamas“ tunelių tinklas yra kur kas platesnis nei ankstesni IDF vertinimai – vien pietuose jis driekiasi daugiau kaip 480 km. Pasak buvusio saugumo pareigūno, informuoto apie žvalgybinę informaciją, IDF aptiko daugiau kaip 5 600 tunelių šachtų, ir daugelis jų buvo sunaikinta. Tačiau dėl daugelį metų slapta kurto požeminio tinklo masto mažai tikėtina, kad jis bus visiškai išardytas.
Buvęs saugumo pareigūnas teigė, kad dauguma Izraelio įvykdytų pasikėsinimų Gazos Ruože buvo nukreiptos prieš žemo ir vidutinio rango narius – tai dalis strategijos, kuria siekiama atimti iš grupuotės „kritinę masę“ kovotojų.
Pasak jo, Izraelio kariuomenė „tapo statiška“, nes jai pavesta palaikyti teritorijų kontrolę, o ne stengtis užimti daugiau teritorijos.
Gazos šiaurėje ir centre karo tempas sulėtėjo tiek, kad kai kurie palestiniečiai gali grįžti į savo nuniokotus rajonus, nors jų atstatymas tebėra tolima viltis. Pietuose prie Egipto sienos glaudžiasi daugiau kaip milijonas perkeltųjų asmenų. Pagalbos grupės įspėja, kad plinta ligos, o daugiau kaip 90 proc. Gazos gyventojų neturi pakankamai maisto.
Tačiau nedidelės „Hamas“ kovotojų grupės, pasislėpusios tuneliuose ir sugriautų pastatų griuvėsiuose, tebekelia mirtiną grėsmę. Pasak su šia operacija susipažinusio karinio pareigūno, praėjusią savaitę iš anklavo į pietinį Netivoto miestą paleidus raketų ugnį, Izraelio kariai sugebėjo greitai apsupti paleidimo vietą centrinėje Gazos dalyje ir nužudyti daug kovotojų – tai pranašauja tikslingus reidus ir smūgius, kurie, tikėtina, bus būdingi kitam karo etapui.
Tačiau kaip Izraelis gali neleisti susilpnėjusiai „Hamas“ atsikurti, lieka atviras ir keblus klausimas kariniams vadovams. Nuo to, kas galiausiai valdys Gazos Ruožą – ar Palestinos savivaldos, už ką pasisako Jungtinės Valstijos, ar tarptautinės pajėgos, kaip kad siūlo kai kurie Izraelio pareigūnai, priklausys, ar IDF kariai galės veikti iš nuolatinių pozicijų anklavo viduje, ar reaguoti iš bazių anapus sienos.
Pasilikimas viduje reikštų Gazos reokupaciją, kurią remia kraštutinių dešiniųjų politikai, bet kuriai griežtai priešinasi Vašingtonas ir dauguma izraeliečių, rodo apklausos. Anot karinio šaltinio, dauguma saugumo struktūrų atstovų ilgalaikį buvimą Gazos Ruože, kai Izraelis būtų atsakingas už palestiniečių civilius gyventojus ir kariams nuolat kiltų grėsmė, atmetė kaip „košmarišką scenarijų“.
„Mes būtume tiesioginiai taikiniai“, – sakė jis.
Veikla už Gazos Ruožo ribų praktiškai būtų įmanoma, tačiau tam reikėtų sudaryti saugumo partnerystę su valdžios institucijomis, panašią į Izraelio susitarimą su Palestinos savivalda kai kuriose okupuoto Vakarų Kranto dalyse.
„Žolės pjovimas“ – taip vadinama ankstesnė Izraelio strategija, kuria buvo siekiama laikinai atgrasyti mažinant, bet nepanaikinant palestiniečių kovotojų grupuočių pajėgumų, – laikui bėgant tampa vis pavojingesnis, sakė A.Orionas. Jis paminėjo IDF reidus Vakarų Krante, kurie per pastaruosius metus tapo vis labiau mirtini abiem pusėms, nes į palestiniečių pabėgėlių stovyklas plūstelėjo ginklai ir sustiprėjo ginkluotas pasipriešinimas.
„Matote, kad „žolės pjovimas“ Vakarų Krante tapo sudėtingesnis ir labiau kinetinis, – sakė jis. – Gazos Ruožas yra daug didesnis iššūkis.“
Buvęs Izraelio saugumo pareigūnas teigė, kad nesiimant bendrų tarptautinių pastangų apriboti „Hamas“ galią pokario Gazos Ruože, išliks nuolatinis pavojus, kad jos kovotojai persigrupuos, rašo „The Washington Post“.
„Iki šiol buvo veiksmingai susidorota su „Hamas“ kovotojais, o ne su jos politiniais elementais. Tačiau kas dabar nutiks Gazoje ir kaip dabar „Hamas“ reaguos politiškai ir kariniu požiūriu – kaip „Hamas“ atgaivins savo pajėgas, dar neaišku“, – sakė jis.
Kyla ir kitų svarbių saugumo klausimų: Izraelio kariuomenės pareigūnai teigia, kad norint neleisti „Hamas“ apsiginkluoti išorės ginklais, reikės apsaugoti Rafos perėjimo punktą Gazos Ruožo ir Egipto pasienyje. Egipto pareigūnai jau priešinasi Izraelio planui kontroliuoti buferinę zoną palei sieną, kurioje anksčiau buvo išplitę kontrabandos tuneliai.
Be to, labai aktualus klausimas dėl daugiau kaip 100 įkaitų, kurie tebėra nelaisvėje Gazos Ruože. Savaitgalį įkaitų giminaičiai įrengė palapinių stovyklą prie B.Netanyahu namų, ragindami vyriausybę padaryti viską, kas būtina, kad jie būtų paleisti. Praėjusį mėnesį IDF per klaidą nužudė tris izraeliečius, kurie pabėgo nuo pagrobėjų.
„Jei Izraelio valstybė paliks savo įkaitus“, tuomet spalio 7 d. nužudyti 1 200 karių ir piliečių „bus mirę veltui“, – sekmadienį X, buvusiame „Twitter“, paskelbė Henas Avigdori. Jo žmona ir 12-metė dukra buvo laikomos Gazos Ruože beveik du mėnesius, kol lapkričio pabaigoje per trumpalaikę humanitarinę pertrauką buvo paleistos.
„Nėra pergalės be įkaitų grąžinimo“, – rašė jis.
