Neturėdama savo nuolatinio karinio laivyno, Ukraina išvedė iš rikiuotės bent trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno, nutraukė Rusijos jūrų blokadą ir vėl atvėrė Juodąją jūrą savo grūdų eksportui. Dabar Ukrainos eksporto apimtys priartėjo prie prieškarinio lygio, o tai buvo didžiulė paspirtis karo laikų ekonomikai.
Kaip Ukrainai pavyko šis neįtikėtinas dalykas? Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad ji naudoja galingas priešlaivines sparnuotąsias raketas, įskaitant šalyje pagamintas raketas „Neptun“, kurios 2022 m. nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Maskva“. Tačiau Ukraina taip pat puikiai pritaikė naujoves kurdama savo bepiločius antvandeninius laivus, kurie gali medžioti Rusijos karo laivus.
Tiek „Magura V5“, tiek „Sea Baby“ iš esmės yra bepiločiai greitaeigiai kateriai, į kuriuos galima prikrauti sprogmenų ar net šaudyti raketas. Juose įrengtos kameros ir palydovinis ryšys, leidžiantis toli esantiems kontrolieriams nukreipti juos į taikinius, jie juda greitai (iki 80 km per valandą) ir yra pagaminti iš medžiagų, kurias sunku aptikti radarais. Geriausia tai, kad jų gamyba yra pigi ir nekelia pavojaus Ukrainos personalui. Vos kelis šimtus tūkstančių dolerių kainuojantys dronai skandina daugiamilijoninius karo laivus, kurių gamyba gali užtrukti ne vienerius metus.
„Kiekvienas, kuris mano, kad tai nekeičia karo ateities, tiesiog pasirinko to nematyti“, – sakė P.W.Singeris iš analitinio centro „New America“.
Su tuo sutiko ir į atsargą išėjęs admirolas, buvęs NATO vadas Jamesas Stavridis. „Esame absoliučiame jūrų karybos posūkio taške, – tvirtino jis. – Dideli antvandeniniai laivai yra labai pažeidžiami oro, antvandeninių ir povandeninių dronų. Kuo greičiau tai supras didžiųjų valstybių, tokių kaip JAV, laivynai, tuo didesnė tikimybė, kad jie išliks svarbiuose mūšiuose šiame neramiame XXI amžiuje. Kaip ir Perl Harbore sunaikinta kovinių laivų eilė, lėktuvnešiai yra savo dienų saulėlydyje. Laikas visiškai pakeisti viešųjų pirkimų reostatą, atsisakant pilotuojamų karo laivų ir pereinant prie gausesnių ir kur kas pigesnių bepiločių laivų.“
JAV kariuomenės vadovai konceptualiu lygmeniu pripažįsta, kad karo pobūdis keičiasi. Žurnalistai Davidas Ignatiusas ir Joshas Roginas neseniai atkreipė dėmesį į JAV kariuomenės pastangas integruoti dronus į savo operacijas. Karinis jūrų laivynas atliko išsamius bepiločių sistemų bandymus Persijos įlankoje ir Ramiojo vandenyno regione įkūrė dvi bepiločių antvandeninių laivų eskadras. Karinio jūrų laivyno vadai supranta, kad dronai, galintys veikti jūros paviršiuje ir po vandeniu, gali būti gyvybiškai svarbūs sužlugdant bet kokį Kinijos bandymą įsiveržti į Taivaną.
Tačiau JAV kariuomenė vis dar neskiria reikiamų išteklių pažangiausioms bepilotėms sistemoms, nes yra tvirtai prisirišusi prie savo pilotuojamų „senųjų“ platformų, tvirtina „The Washington Post“ žurnalistas Maxas Bootas. Pasak jo, praėjusiais metais paskelbta „Replicator“ iniciatyva yra teigiamas žingsnis – tai Pentagono bandymas apeiti sudėtingas viešųjų pirkimų taisykles ir kuo greičiau įtraukti dronus į JAV operacines pajėgas.
Tačiau „Replicator“ biudžete numatyta skirti tik 500 mln. JAV dolerių per metus, o ji turėtų apimti visas tarnybų šakas. Priešingai, karinio jūrų laivyno 2025 m. fiskalinių metų laivų statybos biudžetas yra 32 mlrd. JAV dolerių – ir beveik visi šie pinigai skirti karo laivams su įgula, įskaitant fregatas, eskadrinius minininkus ir lėktuvnešius (kainuojančius iki 13 mlrd. JAV dolerių), kurie greičiausiai taps riebiais taikiniais Kinijos dronams, povandeniniams laivams ir raketoms, pastebi žurnalistas.
Pasak jo, ne dėl visko kaltas karinis jūrų laivynas. Kaip ir kitos tarnybos, jis priklauso nuo gynybos rangovų, Pentagono biurokratų ir Kongreso narių „geležinio trikampio“ malonės. 2022 m. Karinis jūrų laivynas bandė išvesti į atsargą devynis pakrantės kovos laivus, kuriuos kamavo mechaninės problemos ir kurie neturėtų jokių šansų didelio intensyvumo konflikte su Kinija, tačiau Kongresas nurodė, kad penki iš šių laivų liktų eksploatuoti, nes jų išvedimas iš eksploatacijos pakenktų narių apygardoms. Pakrantės kovinių laivų programa galiausiai mokesčių mokėtojams gali kainuoti 100 mlrd. JAV dolerių, nesuteikdama jokių naudingų kovinių pajėgumų, pastebi žurnalistas.
Nors kaltinimų yra daug, svarbiausia, kad JAV karinis jūrų laivynas iš esmės tebėra XX a. kovinės pajėgos. „Karinis jūrų laivynas tikrai per lėtai įsisavina dronų technologijas, – sakė Lorinas Selby, į atsargą išėjęs kontradmirolas ir buvęs karinio jūrų laivyno tyrimų vadovas. – Gera žinia ta, kad pagaliau pripažįstama, jog dronai atlieka ir atliks svarbų vaidmenį kariniame jūrų laivyne. Bloga žinia ta, kad biudžetai to dar neatspindi.“
