„The Washington Post“: Europa rimtai kalba ne apie Ukrainos pergalę, o apie jos išlikimą

Tikėtina, kad problema slypi augančiame Europos partnerių nerime dėl galimo Donaldo Trumpo sugrįžimo į Jungtinių Valstijų prezidento postą ir dėl to, ką jis tokiu atveju darys.

Pasak buvusio Vokietijos gynybos ministerijos personalo vadovo Nico Lange'o, „visi nerimauja“ dėl galimo naujosios D.Trumpo administracijos atsiradimo.

„Šis nerimas lėmė neveiklumą, o tai yra neatsakinga“, – pabrėžė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

D.Trumpo ir J.Bideno rezultatams beveik susilyginus paskutinėse apklausose, Europos lyderiai suprato, kad antroji D.Trumpo kadencija yra reali, tad jie nori užtikrinti, kad pokyčiai JAV jų nepasitiks nepasiruošusių, kaip tai įvyko 2016 m.

N.Lange'as priminė, kad praėjusį mėnesį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Burbock skrido į Teksasą, kur susitiko su respublikonų gubernatoriumi Gregu Abbottu. Pasak N.Lange'o susitikimo tikslas buvo Berlyno noras suprasti, kaip respublikonai mato pasaulį, kad geriau suvoktų, ko tikėtis, jei D.Trumpas vėl ateis į valdžią.

Neįvardintas aukšto rango Europos saugumo pareigūnas „The Washington Post“ sakė, kad Respublikonų partijai buvo perduota tokia žinutė: „Jei norite užimti rimtą poziciją Kinijos atžvilgiu, jums turi pavykti Ukrainoje.“

Tačiau tokios europiečių diplomatinės pastangos atliekamos greičiau nei planų, kaip paremti Ukrainos išlikimą, jau nekalbant apie jos gebėjimą išlaikyti puolamuosius pajėgumus, kūrimas, atkreipė dėmesį straipsnio autoriai.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV vadovas Joe Bidenas

Europa, pasak „The Washington Post“, neįsivaizduoja, kaip galės užlopyti „skylę“, kuri atsiras, jei JAV atsisakys padėti Ukrainai. O šiuo metu Vašingtonas teikia beveik pusę visos pagalbos, kuri pasiekia Kyjivą.

Pagal optimistinį scenarijų, po 2024 m. rinkimų Ukraina ir toliau gaus JAV pagalbą, tačiau daug mažesnę. Tačiau net ir tai Kyjivui kelia didelę grėsmę.

Pasak „The Washington Post“, iš tikrųjų tarp Rusijos ir Vakarų vyksta ginklavimosi varžybos, kuriose ant kortos pastatyta Ukrainos gyvybė. Ir šios lenktynės vyksta tuo metu, kai pagrindinė šalis, tiekianti Kyjivui ginklus – Jungtinės Valstijos – atrodo vis nepatikimesnė partnerė.

„Net jei J.Bidenui pavyks per Kongresą „prastumti“ naujausią savo 61,4 mlrd. dolerių karinį gelbėjimo ratą Ukrainai, tai nepadės. Silpnėjanti Respublikonų partijos parama Kyjivui sumažino būsimų injekcijų perspektyvas, net jei J.Bidenas bus perrinktas“, – pažymima straipsnyje.

Tuo tarpu didžiausi Kyjivo sąjungininkai rengia dvišalius susitarimus, kurie užtikrins ginklų tiekimą daugelį metų. Pati Ukraina turi ambicingų planų vystyti savo karinę pramonę per bendras įmones su Vakarų ginklų gamintojais. Ji svajoja apie naujas gamyklas, kuriose būtų gaminami dronai, šarvuočiai ir amunicija netoli fronto linijos. Tačiau, kaip nurodoma leidinyje, šios strategijos neduos greitų rezultatų, o Ukrainos poreikiai yra neatidėliotini.

„SIPA“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis

Vokietijai ir Jungtinei Karalystei tenka finansinė našta, susijusi su pandemijos padarinių likvidavimu. Nors Prancūzija aprūpino Ukrainą kai kuriais svarbiausiais ginklais, tačiau atsilieka teikiamos pagalbos apimtimis, pažymėjo „The Washington Post“.

Kai kuriose Europos dalyse atsirado visuomenės paramos Ukrainai įtrūkimų, kurie gali virsti bedugne, jei JAV sumažins savo įsipareigojimus.

„JAV pagalba Kyjivui siekiama išlaikyti JAV pozicijas pasaulyje. Tačiau kai kuriems amerikiečiams šis argumentas praranda populiarumą, Europa susiduria su klausimu, kaip išgelbėti Ukrainą. Atsakymas lieka neaiškus, o laikas žaidžia V.Putino pusėje“, – reziumavo straipsnio autoriai.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Vakarų sąjungininkai Ukrainai suteikė daugiau kaip 230 mlrd. dolerių (217,45 mlrd. eurų) karinės ir kitokios pagalbos. Spalio pradžioje JAV patvirtino 45 dienų laikinąjį biudžetą po to, kai demokratai ir respublikonai nesugebėjo susitarti, kur išleisti pinigus. Ukraina tapo šio ginčo auka, nes laikinajame biudžete nebuvo numatyta jokia pagalba Kyjivui.