Jis atkreipė dėmesį, kad diskusijų apie galimus kandidatų į JAV prezidentus Donaldo Trumpo ir Kamalos Harris veiksmus fone ne mažiau aktualus scenarijus, kokių žingsnių po rinkimų gali griebtis dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas.
Komentaro autorius pažymėjo, kad po rinkimų dienos J.Bidenas savo pareigas eis dar 76 dienas. O, kalbant apie Ukrainą, iš jo pusės būtų protinga tuo pasinaudoti kaip galimybe pakeisti karo eigą.
„Pagalvokite, ką Joe Bidenas galėtų padaryti, kad pakeistų karo eigą, jei laimėtų Donaldas Trumpas“, – rašo L.Hockstaderis.
Anot dažniausiai Vakaruose aptariamo scenarijaus, J.Bidenas galėtų suteikti leidimą Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginklus, pavyzdžiui, kariuomenės taktinę raketų sistemą ATACMS, prieš taikinius Rusijos teritorijoje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis ne vieną mėnesį siekė gauti tokį leidimą, kad galėtų smogti Rusijos karinėms oro bazėms ir kitiems taikiniams, kuriuos Maskva naudoja Ukrainos teritorijai pulti.
Anksčiau JAV prezidentas atkakliai tam priešinosi, bijodamas išprovokuoti Rusijos veiksmų eskalaciją, tačiau dabar J.Bidenas galėtų rasti pateisinimą tokiam sprendimui.
L.Hockstaderis pabrėžė, kad Vašingtonas taip pat gali ir turėtų labiau padėti Ukrainai apsisaugoti nuo naujų išpuolių prieš jos energetikos infrastruktūrą.
„J.Bidenas taip pat galėtų atkreipti dėmesį į intensyvėjantį Vladimiro Putino hibridinį puolimą NATO teritorijoje – suderintą strategiją, apimančią sabotažą, bepiločių orlaivių įsiveržimus, nužudymo planus ir elektroninį civilinės aviacijos trikdymą Europoje. NATO pareigūnai mano, kad taip pat išaugo iš Rusijos kylanti grėsmė nutraukti svarbius povandeninius kabelius, kuriais tiekiamas internetas“, – rašo „The Washington Post“.
Buvusi aukščiausio rango prancūzų NATO pareigūnė Camille Grand straipsnio autoriui anksčiau pabrėžė, kad „labai svarbu nustatyti tam tikro elgesio kainą“.
„Visi šie dalykai neturėtų likti nepastebėti ir nenubausti“, – pridūrė ji.
L.Hockstaderio nuomone, iki šiol Vašingtonas ir jo sąjungininkai „griaužė nagus“, bandydami suformuluoti gynybos veiksmus, tačiau dabar atėjo laikas parodyti, kad Kremlius susidurs su savo veiksmų pasekmėmis.
J.Bideno pritarimas taip pat galėtų išprovokuoti Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą pasiųsti Ukrainai taip ilgai jos prašytas raketas „Taurus“.
Net ir nedidelis poslinkis Ukrainos naudai galėtų padėti užkirsti kelią D.Trumpo bandymams priversti Kyjivą paklusti Maskvai, mano L.Hockstaderis.
Straipsnyje taip pat aptariama, ką dėl Ukrainos galėtų padaryti J.Bidenas, jeigu rinkimus laimėtų demokratų kandidatė Kamala Harris.
Tikėtina, kad jis pagaliau galėtų priderinti Jungtinių Valstijų poziciją prie NATO sąjungininkių, kurios pritaria tam, kad Kyjiui būtų suteiktas oficialus kvietimas įstoti į Aljansą, be to, kad blokas miglotai remia Ukrainos „negrįžtamą“ kelią narystės link.
Apžvalgininkas dėstė, kad tai galėtų būdas daryti spaudimą Vokietijai ir kitoms dviems Europos Sąjungos valstybėms, kurių pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu pastaruoju metu yra ypač miglota.
„Tai būtų pirmas žingsnis saugumo garantijų link, kurios galėtų paskatinti Ukrainą sudaryti taikos susitarimą realiomis sąlygomis ir parodyti Vladimirui Putinui, kad jo neoimperialistinė fantazija pavergti Ukrainą yra pasmerkta pražūčiai“, – rašė L.Hockstaderis.
Net ir gavus oficialų kvietimą prisijungti prie NATO, Ukrainos įstojimas galėtų užtrukti ne vienerius metus. Vis dėlto tai būtų taikos darbotvarkė K.Harris, nors ir ne pati paprasčiausia.
„Kad ir kokie būtų J.Bideno pasiekimai telkiant Vakarų aljansą, Kongresą ir Amerikos žmones Ukrainos reikalui, rezultatas – beveik trejus metus trunkantis išsekimo karas – yra menka sėkmės imitacija. Po rinkimų jis turės paskutinį šansą sukurti Ukrainai kuo geresnę padėtį. Jis turėtų juo pasinaudoti“, – reziumavo autorius.