Tris mėnesius Izraelis vykdė plataus masto karinę invaziją į Gazos Ruožą, sulygindamas su žeme didžiąją jo dalį ir nukaudamas daugiau kaip 22 000 žmonių, persekiodamas kovotojus, kurie suplanavo ir įvykdė spalio 7 d. išpuolį prieš Izraelį. Iki šiol Izraelis nebuvo ėmesis jokių veiksmų, kad pasiektų kitą deklaruotą karo tikslą: nusitaikyti į „Hamas“ vadovus, „kad ir kur jie bebūtų“.
Dabar, kai konfliktas tęsiasi jau ketvirtą mėnesį, Izraelis, matyt, įvykdė šį grasinimą, rizikuodamas pradėti platesnį karą palei sieną su Libanu, nors pirmą kartą pradeda mažinti karių skaičių Gazos Ruože.
Kariuomenės vadai teigė, kad dalinis išvedimas galimas dabar, kai atakos susilpnino „Hamas“ šiaurėje, ir kad tai leis tūkstančiams rezervistų grįžti namo ir vėl pradėti dirbti. Vašingtonas taip pat jau kelis mėnesius spaudžia Izraelį atsitraukti nuo to, ką prezidentas Joe Bidenas pavadino „beatodairišku bombardavimu“, ir sumažinti civilių aukų skaičių.
Šie įvykiai vyksta didėjant susirūpinimui dėl karo ekonominių padarinių Izraeliui ir pamažu atsigaunant protestams bei kylant vidaus politinėms intrigoms. Nors nedaugelis analitikų mano, kad smurtas Gazoje baigsis, jie pastebi, kad padėtis keičiasi.
Prasideda trečiasis karo etapas
„Pradedame trečiąjį etapą, – sakė buvęs Izraelio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Chuckas Freilichas, turėdamas omenyje karo veiksmų etapą, kuris, kaip tikimasi, prasidės po pirminio atsako į spalio išpuolius ir ilgalaikio oro bei sausumos karo anklavo viduje. – Manau, kad pereiname prie naujo režimo, artimesnio tam, ką nuo pat pradžių propagavo JAV.“
Izraelio kariuomenė jau kelis mėnesius teigia esanti pasirengusi kariauti dviejų frontų karą, sutelkusi karius ir tankus palei Libano sieną ir evakavusi mažiausiai 70 000 gyventojų. Izraelio pajėgų daliniai dažnai apsikeičia ugnimi su „Hezbollah“, Irano remiama Libano kovotojų grupuote, tačiau smūgiai ir kontrsmūgiai niekada nebuvo priartėję prie Beiruto – iki antradienio.
Izraelis atsisakė patvirtinti arba paneigti savo vaidmenį nužudant „Hamas“ vado pavaduotoją Salehą Arouri, kuris palaikė ryšius su Iranu ir „Hezbollah“. Tačiau jis buvo įtrauktas į šalies sąrašą.
„Be jokios abejonės, tai buvo svarbiausias „Hamas“ aukšto rango pareigūno nužudymas nuo karo pradžios spalio 7 d.“, – trečiadienį laikraštyje „Yedioth Ahronoth“ rašė Palestinos reikalų ekspertas Avi Issacharoffas.
Nors Izraelis teigia nukovęs daug „Hamas“ vadų ir pareigūnų Gazos Rruože, Yahya Sinwaras, kuris, kaip manoma, buvo spalio 7 d. išpuolio organizatorius, ir kiti aukščiausio rango vadovai tebėra laisvėje.
„Hezbollah“ vadovas laikosi santūriai, nes per smūgį niekas iš jo karininkų nežuvo
Libano ir tarptautiniai pareigūnai trečiadienį stengėsi sutramdyti numatomą „Hezbollah“ atsakomąjį smūgį. Iki šiol ši grupuotė priešinosi „Hamas“ raginimams pilnai įsitraukti į karą. Izraelio pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, teigė tikėjęsi, kad „Hezbollah“ lyderis Hasanas Nasrallah elgsis santūriai, nes per smūgį niekas iš jo karininkų nežuvo.
„Ten yra „nešėjas“. Tikimės, kad to pakaks“, – sakė vienas iš Izraelio pareigūnų, turėdamas omenyje JAV lėktuvnešio grupę Viduržemio jūros rytinėje dalyje.
Trečiadienį pasakytoje kalboje H.Nasrallah perspėjo dėl „atsako ir bausmės“, tačiau pateikė nedaug užuominų apie tai, kaip atsakys jo kovotojai.
Izraelio šiaurinio Haifos uostamiesčio gyventojams buvo patarta turėti planus, kaip pasislėpti išpuolio metu. Kariniai analitikai teigė, kad sumažinus karių skaičių Gazos Ruože tikriausiai bus galima skirti daugiau išteklių Libanui.
„Esame labai gerai pasirengę bet kokiam scenarijui“, – po S.Arouri nužudymo sakė IDF atstovas spaudai Danielis Hagari.
Antradienį Eilone, kibuce, esančiame už pusantro kilometro į pietus nuo Libano sienos, Izraelio artilerija kas kelias minutes šaudė į tai, ką IDF pavadino „teroristų taikiniais“. Ištuštėjusiuose kaimuose buvo perimamos „Hezbollah“ prieštankinės raketos.
Visoje šiaurėje vietiniai saugumo būriai rengiasi, jų manymu, artėjančiam karui. Dotanas Razili, Eilono gyventojas, kuris ten tarnauja kaip atsargos karys, sakė, kad evakuacija leido IDF laisvai veikti regione ir šaudyti iš žemės ūkio laukų.
„Mus įtraukė į karą, kurio neprašėme“, – sakė jis.
Įkaitų artimieji nerimauja
Nužudymas Libane buvo plačiai pasveikintas Izraelyje, nors kai kurie Gazos Ruože vis dar nelaisvėje laikomų maždaug 133 izraeliečių gynėjai teigė nerimaujantys, kad išpuolis sužlugdys derybas dėl kito apsikeitimo įkaitais.
„Šiuo metu [vyriausybė] vadovaujasi keršto jausmu, – interviu Izraelio radijui sakė Carmit Palti-Katzir, kurios brolis Eladas laikomas įkaitu. – Bet aš sakau, dėl Dievo meilės, juk ten yra gyvų žmonių“.
Praėjusią savaitę IDF pranešė, kad iš šiaurinės Gazos Ruožo dalies atitraukia iki penkių brigadų, taip galimai pereidama nuo plataus masto bombardavimo prie tikslingesnių reidų, kuriuos vykdys už anklavo ribų įsikūrusios pajėgos. Tačiau Izraelio pareigūnai ne kartą sakė, kad kovos greičiausiai tęsis kelis mėnesius.
Trečiadienį Gazos pietiniame Chan Juniso mieste aidėjo bombų ir apšaudymų garsai, o liudininkai laikraščiui „The Washington Post“ pasakojo, kad kovos tebėra tokios pat intensyvios kaip ir anksčiau. Pasak Hussamo Kurdieho, perkelto civilio iš Gazos miesto, prisiglaudusio Nasero ligoninėje, greitosios pagalbos automobiliai visą dieną važinėjo pirmyn ir atgal, veždami žuvusiuosius ir sužeistuosius.
„Žmonės čia jau priprato prie niūraus bombardavimo reginio, – sakė jis. – Tačiau kasdienė kova labiau susijusi su maisto, vandens ir būtiniausių reikmenų užtikrinimu.“
Tačiau Izraelyje karas nebėra toks slegiantis, ir piliečiai pradėjo platesnes politines diskusijas. Pirmadienį šalies Aukščiausiasis Teismas panaikino ministro pirmininko Benjamino Netanyahu koalicijos balsavimą, kuriuo iš teismo buvo atimti pagrindiniai teisminės peržiūros įgaliojimai, o jo kritikai šį sprendimą šventė kaip Izraelio demokratijos pergalę.
Be to, sugrįžo antivyriausybiniai protestai, kurie šalį drebino didžiąją praėjusių metų dalį, bet po spalio 7 d. buvo sustabdyti.
Šeštadienį minios Tel Avive ir Jeruzalėje skandavo, kad reikia naujų rinkimų, nes pyktis ant B.Netanyahu, kuris kaltinamas nesugebėjęs užkirsti kelio „Hamas“ išpuoliui ir kurio palaikymas visuomenės apklausose smarkiai krito, yra susikaupęs.
„Matome naują etapą; žmonės grįžta į gatves, – sakė Hebrajų universiteto politologė Gayil Talshir. – Dabar protestų priekyje yra įkaitų šeimos, žuvusių karių šeimos, rezervistai.“
B.Netanyahu oponento populiarumas auga
Nepaprastajame karo kabinete, kuriame B.Netanyahu dalijasi valdžia su savo politiniu varžovu, buvusiu IDF štabo viršininku Benny Gantzu ir kitais, vis labiau ryškėja nesutarimai. B.Gantzas ir gynybos ministras Yoavas Gallantas atsisakė kartu su B.Netanyahu dalyvauti kai kuriose pastarojo meto spaudos konferencijose. Abu jie išreiškė didesnį atvirumą J.Bideno propaguojamoms idėjoms dėl pokario vyriausybės Gazoje, kuri remtųsi atkurta Palestinos savivaldos valdžia, – šią idėją B.Netanyahu ir ekstremistiškesni jo koalicijos nariai atmetė.
B.Gantzas, kurio populiarumas smarkiai išaugo, sakė, kad politika ir tyrimai dėl spalio 7 d. nesėkmių turėtų palaukti, kol karas nurims. Daliai karių pasitraukiant iš Gazos Ruožo, politikos apžvalgininkai atidžiai stebi bet kokius ženklus, kad jis gali būti pasirengęs žengti žingsnį.
B.Gantzas galėtų inicijuoti naujus rinkimus įtikinęs penkis koalicijos narius, kurių daugelis kritikavo B.Netanyahu, prisijungti prie balsavimo dėl nepasitikėjimo.
„Tą pačią minutę, kai B.Gantzas pajus, kad gali palikti karo ministrų kabinetą, sniego gniūžtė pradės riedėti, – sakė politologė. – Situacijai Gazos Ruože stabilizuojantis, tai tampa vis labiau įmanoma.“
„Žinoma, – pridūrė ji, – jei atsirastų antrasis frontas su „Hezbollah“, viskas vėl pasikeistų.“
