Leidinio žurnalistai kalbėjosi daugiau nei su 30 aukštų JAV, Ukrainos, Europos ir NATO pareigūnų, iš kurių kai kurie prašė neminėti jų pavardžių.
Be to, „The Washington Post“ kalbėjosi su prezidentu V. Zelenskiu, kuris bandė paaiškinti savo motyvus, kodėl iki paskutinės akimirkos neinformavo gyventojų apie artėjantį plataus masto karą.
„Protinga šalis to negalėtų padaryti“
Kaip rašo „The Washington Post“, praėjusį spalį JAV prezidentas Joe Bidenas Baltuosiuose rūmuose surengė skubų susitikimą su žvalgybos, kariuomenės vadų ir diplomatinio sektoriaus vadovais. Jame daugiausia dėmesio skirta iš žvalgybos agentūrų gautai žvalgybinei informacijai apie pasirengimą Rusijos invazijai į Ukrainą. Žvalgybos ataskaita buvo parengta remiantis naujausiomis palydovinėmis nuotraukomis, perimtais pokalbiais ir šaltinių suteikta informacija.
Praėjusį rudenį J.Bideno administracija surengė kelis susitikimus dėl Ukrainos. Leidinio pašnekovai pabrėžia, kad kai kuriems tuo metu Baltuosiuose rūmuose buvusiems asmenims buvo sunku suvokti Rusijos lyderio ambicijų mastą: jie netikėjo, kad „protinga šalis galėtų taip pasielgti“.
Kaip tuo metu teigė Baltųjų rūmų analitikai, V.Putinas suprato, kad jam baigiasi laikas, kai jis gali įtvirtinti savo, kaip vieno didžiųjų Rusijos lyderių, palikimą, ir manė, kad Ukraina gali greitai galutinai išsivaduoti iš Maskvos įtakos.
Žaibiško puolimo planai
Kaip rašo laikraštis „The Washington Post“, remdamasis JAV žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenės vadai tikėjosi užimti didžiąją Ukrainos dalį. Visų pirma, judėdami iš Baltarusijos teritorijos, jie planavo per 3–4 dienas apsupti Kyjivą. Rusijos specialiosios pajėgos turėjo surasti prezidentą V.Zelenskį, nušalinti jį nuo valdžios ar net, esant reikalui, nužudyti ir Ukrainoje įvesti Kremliui palankų marionetinį režimą.
Tuo pat metu Rusijos kariuomenė turėjo judėti iš rytų ir pereiti per centrinę Ukrainą iki Dniepro upės, o iš Krymo pajudėjusi kariuomenė turėjo užimti pietrytinę Juodosios jūros pakrantę. Pagal Kremliaus planus šie kariniai veiksmai galėjo trukti kelias savaites. Po pertraukos, skirtos persigrupuoti ir persiginkluoti, rusai turėjo judėti į vakarus iki numatytos linijos tarp Moldovos pietuose ir Baltarusijos šiaurėje.
Tik nedidelė teritorija Vakarų Ukrainoje turėjo likti laisva nuo Rusijos okupacijos. Ten, kaip rašo „The Washington Post“, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, gyvena „nepataisomi neonaciai rusofobai“.
Šie JAV žvalgybos duomenys buvo perduoti Ukrainos vadovybei, tačiau Kyjivas buvo nusiteikęs skeptiškai, teigiama leidinyje. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paaiškino, kad Ukraina prašė pateikti išsamią informaciją, tačiau ji nebuvo pateikta.
Sausio 12 d. Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Williamas Burnsas Kyjive susitiko su prezidentu V. Zelenskiu ir pranešė, kad, žvalgybos duomenimis, Rusija ketina suduoti žaibišką smūgį Ukrainos sostinei ir nušalinti centrinę vyriausybę. JAV taip pat prognozavo, kad Rusija pirmiausia bandys išlaipinti karius Hostomelio oro uoste, viename iš Kyjivo priemiesčių, ir iš ten pradės sostinės puolimą.
Ši prognozė visiškai išsipildė: viena iš pirmųjų Rusijos kariuomenės operacijų puolant Ukrainą buvo bandymas užimti Hostomelio oro uostą, kuriame, be kita ko, kovų metu buvo sunaikintas didžiausias pasaulyje transporto lėktuvas An-225 „Mrija“.
Pasak laikraščio „The Washington Post“, slaptame susitikime Baltuosiuose rūmuose J.Bidenas nusprendė, kad Rusijos prezidentą V.Putiną reikia arba sulaikyti, arba jam pasipriešinti, o JAV neturėtų veikti savarankiškai.
Pasak JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jacobo Sullivano, J.Bidenas nusprendė pasiųsti pasiuntinį į Maskvą, kad įspėtų V.Putiną apie pasekmes, jei Ukraina būtų užpulta.
JAV prezidentas taip pat nurodė dalytis žvalgybos informacija su sąjungininkais ir įtikinti juos, kad kovoti su Rusija ir padėti Ukrainai reikia kartu.
Rusijos atgrasyti nepavyko
Lapkričio pradžioje į Rusiją atvyko CŽV direktorius ir buvęs JAV ambasadorius Maskvoje W.Burnsas. Maskvoje jis susitiko su V.Putino padėjėju užsienio politikos klausimais Jurijumi Ušakovu. Jų susitikime telefonu dalyvavo ir Rusijos prezidentas. V.Putinas pakartojo W.Burnsui savo poziciją dėl NATO plėtros nepriimtinumo ir Ukrainos valdžios institucijų neteisėtumo. JAV pareigūnas savo ruožtu teigė, kad Vašingtonas žino apie Rusijos prezidento planus, ir pažadėjo, kad Maskva už įsiveržimą į Ukrainą sumokės „didžiulę kainą“. Jis taip pat paliko J.Bideno laišką, kuriame JAV vadovas tai patvirtino. Kaip prisimena W.Burnsas, pokalbio metu V.Putinas nepaneigė JAV žvalgybos pranešimų apie neišvengiamą puolimą.
Kitą dieną JAV žvalgybos agentūros vadovas taip pat susitiko su Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriumi Nikolajumi Patruševu. Kaip pažymi W.Burnsas, Rusijos pareigūną nustebino JAV kolegos perspėjimas dėl invazijos į Ukrainą pasekmių. Tuo pat metu N.Patruševas kartojo tai, ką V.Putinas kalbėjo apie NATO plėtrą ir istoriją, todėl W.Burnsas padarė išvadą, kad prasminga diskusija su Maskva neįmanoma. „Mano susirūpinimas padidėjo, o ne sumažėjo“, – sakė žvalgybos vadovas J.Bidenui po vizito Rusijoje.
Sausio pradžioje valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman Ženevoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Sergejumi Riabkovu. Šiame susitikime Rusijos diplomatas patvirtino, kad Maskva reikalauja, jog NATO atsisakytų plėtros ir nutrauktų veiklą Rytų Europoje. Tuo metu Nacionalinio saugumo tarybos atstovės spaudai pareigas ėjusi Emily Horn sako, kad po derybų Vašingtonas suprato, jog Rusija tik apsimeta, kad užsiima diplomatija.
„Visi Vakarų sąjungininkai norėjo pranešti, kad yra alternatyvus kelias, apimantis dialogą ir pagarbą Rusijai kaip didžiajai galiai. Vis labiau aiškėjo, kad Rusija tuo nesuinteresuota“, – sakė derybose dalyvavęs aukšto rango britų pareigūnas.
Sausio 21 d., jau po to, kai J.Bidenas viešai paskelbė apie artėjančią Rusijos invaziją į Ukrainą, Ženevoje įvyko JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybos. Po susitikimo JAV pareigūnas sakė, kad sustabdė savo kolegą iš Rusijos ir paklausė jo, ar pokalbiai iš tiesų buvo skirti Rusijos saugumo klausimams, ar V.Putino „beveik religiniam įsitikinimui, kad Ukraina visada buvo neatskiriama Rusijos dalis“. S.Lavrovas neatsakė į amerikiečių kolegos klausimą ir išvyko. Po to Rusijos ir JAV aukšto rango pareigūnai nesusitiko.
Vasario 11 d. Maskvoje susitiko Rusijos ir Jungtinės Karalystės gynybos ministrai Sergejus Šoigu ir Benas Wallace'as. Pasak britų pareigūno, jis norėjo suteikti dar vieną galimybę diplomatiniu būdu išspręsti Rusijos ir NATO nesutarimus, tačiau jo kolegos iš Rusijos nebuvo linkę apie tai diskutuoti. B.Wallace'as perspėjo S.Šoigu, kad Rusija susidurs su įnirtingu pasipriešinimu, jei įsiverš į Ukrainą: „Pažįstu ukrainiečius – buvau Ukrainoje penkis kartus – jie kovos.“ Pasak britų ministro, S.Šoigu į jo pareiškimus atsakė: „Mano motina yra ukrainietė. Visa tai yra tos pačios šalies dalis.“ Atsakydamas į perspėjimą dėl sankcijų, Rusijos ministras pareiškė, kad „galime kentėti kaip niekas kitas“.
Britų delegacijai ruošiantis išvykti, S.Šoigu tiesiogiai kreipėsi į B.Wallace'ą, sakydamas: „Mes neplanuojame įsiveržti į Ukrainą“, – prisiminė britų ministras.
Europos šalys grėsmę suprato skirtingai
Pasak „The Washington Post“, praėjusį rudenį Europos šalys buvo pasidalijusios į tris grupes: Vakarų Europa Rusijos karių judėjimą vertino kaip diplomatijos elementą, o Pietų ir Rytų Europa manė, kad V.Putinas gali nuspręsti imtis tik ribotų karinių veiksmų.
Su JAV vertinimu visiškai sutiko tik Jungtinė Karalystė ir Baltijos šalys. Vėliau Berlynas ir Paryžius iki pat invazijos pradžios diplomatinėmis priemonėmis bandė užkirsti kelią konfliktui.
„Šalyje būtų kilęs chaosas“
Interviu laikraščiui „The Washington Post“ prezidentas V.Zelenskis pripažino, kad iš JAV gavo informacijos apie Rusijos grėsmę. Jis taip pat priminė, kad sausio mėnesį buvo susitikęs su CŽV vadovu W.Burnsu.
Tačiau V.Zelenskis tvirtina, kad jo Vakarų partneriai nepateikė detalių apie galimą invaziją, o kalbėjo apie ją „bendrais bruožais“.
„Nesu pasirengęs papasakoti jums visko, ką tuo metu sakė Burnsas, bet pagrindiniai jo signalai buvo apie grėsmes mano gyvybei. Ir tai buvo ne pirmieji signalai – jie sklido iš visur, iš mūsų žvalgybos tarnybų, užsienio kolegų ir t. t.“, – sakė Ukrainos prezidentas.
-
V.Zelenskis: „Turime pereiti nuo derybų ir raginimų prie naujų griežtų sankcijų Rusijai“
-
V.Putinas siekia paskatinti mūšio lauke išbandytų rusiškų ginklų eksportą
-
Ukraina teigia smogusi Rusijos „Wagner“ samdinių bazei
-
Rusai bėga? Per Krymo tiltą į Rusiją – rekordiškai daug automobilių
-
„O tada – kulka į pakaušį“. Rusijos karo nusikaltimai – su įrodymais ir prisipažinimu
-
Ketvirtadienį Ukrainoje įvyks V.Zelenskio, R.T.Erdogano ir A.Guterreso susitikimas
-
Ukraina teigia, kad sunaikinta Rusijos karinė bazė Naujojoje Kachovkoje
Jis aiškina, kad apie šią grėsmę šalies piliečiams neužsiminė dėl to, kad nekiltų chaosas ir ekonominė krizė. V.Zelenskis pateikė tokius skaičius: dabar Ukraina dėl karo kas mėnesį praranda 5–7 mlrd. dolerių. Prezidentas įsitikinęs, kad žiemą ir šildymo sezono metu šalis tokios naštos būtų neatlaikiusi.
„Negalima man tiesiog pasakyti: „Klausyk, dabar tu turi pradėti ruoštis žmones ir pasakyti jiems taupyti pinigus bei kaupti maisto atsargas“. Jei būtume apie tai pranešę – o to norėjo kai kurie žmonės, kurių neįvardysiu – nuo praėjusių metų spalio mėnesio būčiau praradęs 7 mlrd. dolerių per mėnesį. Ir tuo momentu, kai rusai būtų mus iš tiesų užpuolę, jie būtų mus užėmę per tris dienas, – sakė V.Zelenskis. – Jei mes būtume prieš invaziją pasėję chaosą tarp žmonių, rusai būtų mus prariję. Nes chaoso metu žmonės bėga iš šalies.“
Jis tiki, kad jo sprendimas buvo teisingas, ir tvirtina, kad tai padėjo pasirengti išpuoliui. „Ir štai kas nutiko, kai prasidėjo invazija – mes buvome tokie stiprūs, kokie tik galėjome būti, – įsitikinęs Ukrainos prezidentas. – Kai kurie mūsų žmonės išvyko, bet dauguma liko čia, kovoja už savo namus. Kad ir kaip ciniškai tai skambėtų, tai žmonės, kurie viską sustabdė.“
„Vienas dalykas, kai chaosas yra kontroliuojamas ir tai yra karo metas – jūs valdote valstybę kitaip. Galite atidaryti sieną, uždaryti sieną, pulti, atsitraukti, gintis. Galite perimti savo infrastruktūros kontrolę.
Ir visiškai kitokia situacija, kai nėra karinės padėties ar nepaprastosios padėties režimo, bet yra valstybė, kurią valdo daugybė įvairių pareigūnų ir institucijų. O minus 7 mlrd. dolerių per mėnesį net ir be ginklų jau yra didelis karas mūsų šaliai“, – sakė jis.
Valstybės vadovas tvirtina, kad yra dėkingas JAV už pagalbą. Nors jis pažymi, kad Ukrainai reikia dar daugiau sąjungininkų ginklų, kad būtų galima atremti Rusijos invaziją.
„Nesiskundžiu iki tos akimirkos, kai kas nors man pradeda sakyti: „Bet mes jums siuntėme signalus“. Iki šio momento neturiu jokių nusiskundimų. Bet kai kas nors teigia, kad jie mums siuntė kažkokius signalus, aš jiems sakau: „Siųskite mums ginklus“, – interviu sakė V.Zelenskis. – Buvau visiškai teisus ir tuo esu įsitikinęs ir šiandien.“
