Pasak jų, tai įvyko prieš keturias ar penkias savaites. Pašnekovų teigimu, Kyjivas į sukilėlių štabą Idlibe nusiuntė 20 patyrusių dronų operatorių ir apie 150 dronų pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronų, kad padėtų vienai iš pagrindinių sukilėlių grupuočių „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) artėjančiame puolime.
Tai darydama Ukraina tikėjosi, kad padės susilpninti Rusijos ir jos sąjungininkų Sirijoje pozicijas, pažymėjo „The Washington Post“.
Tačiau, anot Vakarų žvalgybos šaltinių, galiausiai tokia karinė parama suvaidino tik „kuklų vaidmenį“ nuverčiant B.al Assadą. Kita vertus, patį Ukrainos bandymą suduoti slaptą smūgį Rusijos pajėgoms Artimuosiuose Rytuose jie laiko „nepaprastu“.
„Slapta Ukrainos pagalbos Sirijoje programa buvo vieša paslaptis, nors aukšto rango J. Bideno administracijos pareigūnai, atsakydami į mano klausimus, ne kartą sakė, kad apie ją nežinojo“, – rašo straipsnio autorius Davidas Ignatiusas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spalio pradžioje pareiškė, kad Kyjivas Sirijoje „moko teroristus“ naujų dronų gamybos technologijų, skirtų kovinėms operacijoms prieš Rusijos ginkluotąsias pajėgas šioje šalyje.
Lapkritį, likus dviem savaitėms iki Sirijos sukilėlių puolimo pradžios, Rusijos prezidento specialusis pasiuntinys Sirijos sureguliavimo klausimais Aleksandras Lavrentjevas taip pat teigė, kad Ukrainos karinė žvalgyba ginkluoja kovotojus Idlibe.
„Tai, kad Ukraina jau dabar naudojasi Sirijos teritorija, kad padarytų kuo didesnę žalą Rusijos Federacijai, žinoma, yra užribis“, – anksčiau pabrėžė A.Lavrentjevas.
Prieš tai Sirijos leidinys „Al-Watan“ užsiminė apie Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo ryšius su HTS grupuote, o Turkijos „Aydınlık“ teigė, kad Ukrainos delegacija pasiūlė Sirijos sukilėliams 75 bepiločius lėktuvus mainais už radikalių čečėnų ir kartvelų teroristų paleidimą.
„The Washington Post“ pastebėjo, kad ukrainiečiai patys skelbė apie tokius savo ketinimus. Leidinys „The Kyiv Post“ birželio 3 d. straipsnyje citavo šaltinį Ukrainos karinėje žvalgyboje, kuris teigė, kad „nuo metų pradžios [Sirijos] sukilėliai, remiami Ukrainos agentų, sudavė daug smūgių regione atstovaujamiems Rusijos kariniams objektams“.
Paskelbtame pasakojime buvo pateikta nuoroda į vaizdo medžiagą, kurioje buvo matyti atakos padariniai prieš bunkerį, baltą furgoną ir kitus taikinius, kuriems, kaip teigiama, smūgius Sirijos viduje sudavė Ukrainos remiami sukilėliai. „The Kyiv Post" teigė, kad operaciją Sirijoje vykdė specialusis Ukrainos karinės žvalgybos padalinys, vadinamas „Chimik“, „bendradarbiaudamas su Sirijos opozicija“.
Lapkričio 27 d. Sirijos sukilėliai pradėjo puolimą iš Idlibo provincijos. Jų pirminis taikinys buvo antrasis pagal dydį šalies miestas Alepas. Tačiau greitai prie jo priartėję ir perėmę jo kontrolę, gruodžio 8 d. sukilėliai jau buvo prie Sirijos sostinės Damasko. Tą dieną prezidentas B.al Assadas paspruko iš Sirijos į Rusiją.
Jeigu ši informacija pasitvirtintų, operacija Sirijoje nebūtų vienintelis atvejis, kai Ukrainos karinė žvalgyba veikia užsienyje, siekdama įkąsti Rusijai.
Rugpjūtį BBC naujienų tarnyba pranešė, kad Ukraina padėjo sukilėliams Malio šiaurėje surengti pasalą prieš privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinius. Per liepos 27 d. išpuolį žuvo 84 „Wagner“ kovotojai ir 47 „Wagner“ remiamų Malio karinių pajėgų atstovai, teigė BBC.
Po kelių dienų Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas prabilo apie Malio operaciją, sakydamas, kad Malio sukilėliai „gavo reikiamą informaciją, ir ne tik informaciją, kuri leido sėkmingai įvykdyti karinę operaciją prieš Rusijos karo nusikaltėlius“.
Po išpuolio Malis nutraukė diplomatinius santykius su Ukraina.
2023 m. balandį K.Budanovas pažadėjo, kad Ukraina persekios karo nusikaltimais kaltus rusus „bet kurioje pasaulio dalyje“.
Pernai balandį interviu jo būstinėje Kyjive „The Washington Post“ žurnalistas paklausė K.Budanovo apie operacijas prieš „Wagner" miliciją Afrikoje, apie kurias buvo pranešta.
„Mes vykdome tokias operacijas, kuriomis siekiama sumažinti Rusijos karinį potencialą, visur, kur tai įmanoma, – atsakė jis. – Kodėl Afrika turėtų būti išimtis?“