„The Washington Post“: Ukrainos kontrpuolimas nuo pat pradžių vyko ne pagal planą

Išsamiame dviejų dalių straipsnyje „The Washington Post“ žurnalistai, remdamiesi interviu su daugiau nei dviem dešimtimis karininkų ir kareivių iš fronto linijos ir pareigūnų Ukrainos ir JAV vyriausybės sluoksniuose, įvertino birželį pradėtą Ukrainos kontrpuolimą.

Pasak leidinio, 47-oji atskiroji mechanizuotoji brigada birželio 7 d. turėjo pradėti kontrpuolimą ir per pirmąsias 24 valandas pasistūmėti daugiau nei 14 km iki Robotynės, pasiekti Melitopolį ir atkirsti Rusijos tiekimo kelius.

V.Zalužnas nusprendė, kad ukrainiečių kariai eis pėsčiomis nedidelėmis grupėmis po 10 žmonių – taip būtų sutaupyta įrangos ir gyvybių, tačiau tai vyktų daug lėčiau.

„Tačiau viskas vyko ne pagal planą“, – rašo „The Washington Post“.

Minų laukų tankumas ir apšaudymas pranoko visus lūkesčius, žmonių ir technikos nuostoliai buvo per dideli, o daugelis karių „pirmą kartą patyrė mūšio šoką“ ir atsitraukė persigrupuoti, kad vėl įsitrauktų į kruviną mūšį.

„Tai buvo pragariška ugnis“, – sakė 47-osios brigados būrio vadas Olehas Sencovas.

Pasakojama, kad ketvirtąją dieną generolas V.Zalužnas pamatė sudegusią Vakarų karinę techniką: mūšio lauką dengė amerikiečių pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, vokiški tankai „Leopard“ ir išminavimo mašinos.

Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius pakirto kovinę dvasią, todėl, anot aukšto rango Ukrainos karininko, ginkluotųjų pajėgų vadas įsakė savo kariams sustabdyti puolimą, kol nebuvo sunaikinta visa ribota ukrainiečių ginkluotė.

„Užuot bandęs pralaužti rusų gynybą masiniu mechanizuotu puolimu, remiamu artilerijos ugnies, kaip patarė jo kolegos amerikiečiai, V.Zalužnas nusprendė, kad ukrainiečių kariai eis pėsčiomis nedidelėmis grupėmis po 10 žmonių – taip būtų sutaupyta įrangos ir gyvybių, tačiau tai vyktų daug lėčiau“, – rašo „The Washington Post“.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Mėnesius trukusio planavimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis rezultatai jau ketvirtą dieną buvo atmesti, o ir taip vėluojantis kontrpuolimas, kurio metu kariai turėjo per du ar tris mėnesius pasiekti Azovo jūrą, beveik sustojo.

Kaip žinoma, užuot pirmąją dieną įgyvendinę beveik 14,5 km proveržį, ukrainiečiai per beveik šešis mėnesius pasistūmėjo apie 19,3 km į šalies gilumą ir išvadavo kelis kaimus.

„Net Robotynei išvaduoti prireikė daugiau nei dviejų dienų, o Melitopolis vis dar nepasiekiamas“, – pabrėžė straipsnio autoriai.

Po pokalbių su Ukrainos kariškiais ir JAV karine vadovybe „The Washington Post“ pasidalijo daugybe slaptų kontrpuolimo detalių.

Teigiama, kad 70 proc. 47-osios brigados, vadovavusios kontrpuolimui ir aprūpintos naujausia vakarietiška ginkluote, karių į mūšį stojo neturėdami jokios kovinės patirties.

Ginčai su Vašingtonu

Ukrainos nesėkmės mūšio lauke lėmė nesutarimus su Jungtinėmis Valstijomis dėl to, kaip geriausiai pralaužti gilią Rusijos gynybą. Pasak kai kurių pranešimų, tvyrant įtampai dėl skirtingų sprendimų vizijų, kampanijos pradžioje JAV pajėgų Europoje vadas Christopheris Cavollis kelias savaites negalėjo susisiekti su Ukrainos vyriausiuoju vadu V.Zalužnu.

„Kiekviena pusė kaltino kitą pusę klaidomis ir neteisingais apskaičiavimais. JAV kariuomenė padarė išvadą, kad Ukraina nesilaikė pagrindinių karinės taktikos principų, įskaitant antžeminės žvalgybos naudojimą, kad įvertintų minų laukų tankumą. Tuo tarpu Ukrainos pareigūnai sakė, kad amerikiečiai, atrodo, nesuprato, kaip koviniai dronai ir kitos technologijos pakeitė mūšio lauką“, – rašo „The Washington Post“.

JAV programa turėjo privalumų, pavyzdžiui, nuodugnius mokymus apie karybą šaltuoju metų laiku ir galimybę koreguoti artilerijos ugnį, tačiau daug ko buvo atsisakyta, kai pradėjo skraidyti tikros kulkos.

Šiemet Ukraina susigrąžino tik apie 518 kv. km teritorijos, o to kaina buvo milžiniška: tūkstančiai žmonių žuvo, dar daugiau buvo sužeista ir sunaikinta milijardus dolerių kainavusi Vakarų karinė technika.

Straipsnyje pažymima, kad sausio mėnesį, likus dar penkiems mėnesiams iki kontrpuolimo pradžios, tuometinis JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas A.Milley poligone Vokietijoje aplankė 47-osios brigados, kuri turėjo būti pagrindinė „proveržio jėga“, karius. Sužinojęs, kad dauguma jų neturėjo jokios kovinės patirties, generolas nurodė amerikiečių instruktoriams: „Duokite jiems viską, ką turite“.

Pavasarį 47-oji brigada grįžo į Ukrainą, o gegužės pradžioje buvo perdislokuota arčiau fronto linijos, tačiau įsakymas pulti taip ir nebuvo duotas. Daugelis dalinio karių manė, kad netikėtumo elementas prarastas ir kad priešas žino, iš kur atvyks pajėgos. Galiausiai 2023 m. birželio mėn. teritorinės linijos iš esmės liko nepakitusios.

M.Milley ir kiti aukšto rango amerikiečių karininkai, dalyvavę planuojant puolimą, ragino ukrainiečius sutelkti savo pajėgas viename svarbiausiame Zaporižios srities taške, o ukrainiečių planas buvo pulti trimis frontais ir sulaikyti rusų pajėgas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuotr./V.Zalužno susitikimas su Amerikos ir Didžiosios Britanijos partneriais

Pasak Ukrainos vadovybės, puolimas turėjo vykti į pietus dviem skirtingais keliais iki Azovo jūros ir Rytų Ukrainoje aplink Bachmuto miestą.

Kai kurie ukrainiečių kariai manė, kad amerikiečių instruktoriai nesuprato konflikto su galingesniu priešu masto.

Vienas 47-osios brigados karys šaukiniu „Džokeris“ „The Washington Post“ sakė, kad amerikiečiai neatsižvelgė į tai, kad yra daugybė bepiločių lėktuvų, įtvirtinimų, minų laukų ir panašiai – iš pradžių net nenorėjo įtraukti bepiločių lėktuvų naudojimo į savo esamas mokymo programas.

Pasak jo, JAV programa turėjo privalumų, pavyzdžiui, nuodugnius mokymus apie karybą šaltuoju metų laiku ir galimybę koreguoti artilerijos ugnį, tačiau daug ko buvo atsisakyta, kai pradėjo skraidyti tikros kulkos.

„Turėjome tobulinti savo taktiką paties mūšio metu. Negalėjome jos naudoti taip, kaip mus mokė“, – atviravo „Džokeris“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos kariai

Be to, „The Washington Post“ taip pat atkreipė dėmesį, kad, kai rugsėjo pabaigoje per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Ukrainos prezidento buvo paklausta, kodėl jo kariuomenė ir toliau siunčia tiek daug pajėgų į rytus, o ne į pietus, Volodymyras Zelenskis atsakė, kad, jei rusai pralaimės rytus, jie pralaimės karą.

Anot vieno iš anoniminių leidinio šaltinių, Ukrainos vadovas pripažino, kad tarp kai kurių jo vadų esama skirtingų nuomonių. Tačiau dauguma vyresniųjų Ukrainos kariškių ir toliau manė, kad didesnio karių skaičiaus dislokavimas viename fronto ruože nepadės pasiekti proveržio.