„The Washington Post“: Ukrainos padėtis fronte ne tokia optimistiška, kaip oficialiai kalbama

Ukrainos kariuomenė patyrė daug nuostolių per daugiau nei metus besitęsiančią plataus masto invaziją. Nemažai patyrusių kovotojų buvo priversti pasitraukti iš mūšio lauko dėl patirtų sužeidimų, kiti – žuvo. Todėl kai kurie Ukrainos ir Vakarų pareigūnai abejoja Kyjivo pasirengimu surengti ilgai lauktą pavasario puolimą, rašo „The Washington Post“.
Ukrainos kariai Bachmute
Ukrainos kariai Bachmute / AFP/ „Scanpix“ nuotr.

JAV ir Europos pareigūnai apskaičiavo, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo arba buvo sužeista iki 120 tūkst. Ukrainos karių, palyginti su maždaug 200 tūkst. Rusijos, kuri turi daug didesnę kariuomenę ir maždaug trigubai daugiau gyventojų, iš kurių gali rinkti šauktinius. Ukraina slepia savo aukų skaičius net nuo ištikimiausių Vakarų šalininkų.

Nepatyrę šauktiniai, turintys pakeisti sužeistus ir žuvusius patirties turėjusius karius, pakeitė Ukrainos pajėgų profilį. Be to, Ukrainos kariuomenė, pasak kariškių, taip pat kenčia nuo šaudmenų trūkumo.

„Vertingiausias dalykas kare yra kovinė patirtis, – sakė 46-osios oro desanto brigados bataliono vadas, kurio slapyvardis yra Kupolas. – Kareivis, išgyvenęs šešis mėnesius fronte, ir kareivis, atėjęs iš poligono, yra du skirtingi kareiviai. Kaip dangus ir žemė.

Karių, kurie turi kovinės patirties, liko labai mažai. Deja, dauguma jų jau žuvę arba sužeisti.“

Daugėja pesimizmo

Tokie niūrūs vertinimai atskleidė apčiuopiamą, nors dažniausiai neišsakomą pesimizmą nuo fronto linijų iki sostinės Kyjivo valdžios koridorių. Jei Ukraina nesugebės įvykdyti anonsuoto kontrpuolimo, tai paskatins naują kritiką, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje per ilgai delsė spartinti mokymo programas kariams ir aprūpinti šalį šarvuotomis kovos mašinomis, įskaitant „Bradley“ ir kovinius tankus „Leopard“.

Dabartinė padėtis mūšio lauke gali neatspindėti visos Ukrainos pajėgų padėties, nes Kyjivas atskirai rengia karius būsimam kontrpuolimui ir sąmoningai neleidžia jiems dalyvauti dabartinėse kovose, įskaitant Bachmuto gynybą, sakė JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad Ukrainos pajėgų būklė nemažina jo optimizmo dėl būsimo kontrpuolimo.

Vienas aukšto rango Ukrainos vyriausybės pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, Vakarų pažadėtą tankų skaičių pavadino „simboliniu“.

„Nemanau, kad išnaudojome savo potencialą, – sakė A.Jermakas. –Manau, kad bet kokiame kare ateina laikas, kai reikia paruošti naujas pajėgas, kas dabar ir vyksta.“

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Bachmute
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Bachmute

Rusijos padėtis gali būti dar blogesnė. Praėjusį mėnesį per NATO susitikimą Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as sakė, kad 97 proc. rusų kariuomenės jau yra dislokuota Ukrainoje ir kad Maskva patyrė didžiulių nuostolių.

Kupolas sakė besitikintis, kad Vašingtonas užtikrins geresnį Ukrainos pajėgų apmokymą. Be to, jis tikisi, jog Ukrainos kariai, kurie yra ruošiami būsimam kontrpuolimui, bus geriau apmokyti už nepatyrusius karius, kurie dabar yra fronte.

„Visada galima tikėti stebuklu, – sakė jis. – Arba tai bus žudynės ir lavonai, arba tai bus profesionalus kontrpuolimas. Yra du variantai. Bet kuriuo atveju bus kontrpuolimas.“

Neaišku, kiek didesnė Vakarų karinė pagalba ir mokymai pakeis jėgų pusiausvyrą per tokį pavasario puolimą, nes jau ryškėja karių išsekimo žymės.

Vienas aukšto rango Ukrainos vyriausybės pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, Vakarų pažadėtą tankų skaičių pavadino „simboliniu“. Kiti privačiai išreiškė pesimizmą, kad pažadėta technika apskritai laiku pasieks mūšio lauką.

„Jei turite daugiau išteklių, aktyviau atakuojate, – sakė aukšto rango pareigūnas. – Jei turite mažiau išteklių, labiau ginatės. Mes ginsimės. Todėl, jei klausiate manęs asmeniškai, netikiu dideliu mūsų kontrpuolimu. Norėčiau tuo tikėti, bet žiūriu į išteklius ir klausiu: „Kuo?“ Galbūt turėsime kokių nors lokalių proveržių.“

„Neturime nei žmonių, nei ginklų, – pridūrė aukšto rango pareigūnas. – Ir jūs žinote tą santykį: kai puoli, prarandi dvigubai ar trigubai daugiau žmonių. Negalime sau leisti prarasti tiek žmonių.“

Tokia analizė kur kas mažiau optimistiška nei vieši Ukrainos politinės ir karinės vadovybės pareiškimai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis 2023-iuosius pavadino Ukrainos „pergalės metais“. Jo karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas išreiškė nuomonę, kad šią vasarą ukrainiečiai galės atostogauti Kryme – Ukrainos pusiasalyje, kurį Rusija neteisėtai aneksavo prieš devynerius metus.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Mūsų prezidentas įkvepia mus laimėti, – interviu laikraščiui „The Washington Post“ sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis. –Visi galvojame taip pat ir suprantame, kad mums būtina laimėti iki metų pabaigos. Ir tai yra realu. Tai realu, jei mums bus suteikta visa pagalba, kurią mums pažadėjo mūsų partneriai.“

Niūri realybė fronte

Tačiau fronto linijose nuotaikos ne tokios optimistinės.

Kupolas papasakojo, kaip ėjo į mūšį su naujokais, kurie niekada nebuvo mėtę granatų, lengvai palikdavo pozicijas apšaudomi ir nebuvo užtikrinti naudodami šaunamuosius ginklus.

Jo dalinys žiemą pasitraukė iš Soledaro rytų Ukrainoje, kai buvo apsuptas Rusijos pajėgų, kurios vėliau užėmė miestą.

Kupolas pasakojo, kad sakė, kad šimtai ukrainiečių karių iš dalinių, kovojusių kartu su jo batalionu, prasidėjus mūšiams paprasčiausiai paliko savo pozicijas, kai „Wagner“ kovotojai judėjo pirmyn.

Vokietijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Berlyno skaičiavimais, ukrainiečių aukų, įskaitant žuvusius ir sužeistuosius, skaičius siekia 120 tūkst.

Po metų karo Kupolas, pulkininkas leitenantas, sakė, kad jo batalionas neatpažįstamas. Iš maždaug 500 karių maždaug 100 žuvo mūšyje, dar 400 buvo sužeisti, todėl visiškai pasikeitė karių sudėtis. Kupolas sakė, kad jis buvo vienintelis profesionalus karys batalione, ir pasakojo, kaip sunku vadovauti daliniui, sudarytam vien iš nepatyrusių karių.

Ukrainai taip pat labai trūksta artilerijos sviedinių, todėl Vašingtonas ir jo sąjungininkai suskubo spręsti šią problemą, o Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryboje kasdien vykstančiuose susitikimuose dėl karo dominuoja diskusijos apie tai, kaip papildyti Ukrainos atsargas. Vašingtono pastangos padėjo Ukrainai tęsti kovą, tačiau šaudmenų sunaudojimo lygis yra labai aukštas, o jų trūkumas išlieka.

„Esate priešakinėje linijoje, – sakė Kupolas. – Jie eina link tavęs, o tu neturi kuo šaudyti.“

Kupolas sakė, kad Kyjivui reikia sutelkti dėmesį į geresnį sistemingą naujų karių parengimą.

„Gaunu 100 naujų karių. Man neduoda laiko juos parengti, sako: „Vesk juos į mūšį“. Jie tiesiog viską meta ir bėga. Štai ir viskas. Suprantate, kodėl? Nes kareivis nešaudo. Klausiu jo kodėl, o jis atsako: „Aš bijau šūvių garso“. Ir kažkodėl jis niekada nėra metęs granatos. Mums reikia NATO instruktorių visuose mūsų mokymo centruose, o mūsų instruktoriai turėtų būti išsiųsti į apkasus, nes jie neatliko savo užduoties“, – sako jis.

Iššūkiai Ukrainai kyla dėl didelių nuostolių. Ukrainos vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas rugpjūtį sakė, kad žuvo beveik 9 tūkst. jo karių. Gruodį V.Zelenskio patarėjas Michailo Podoliakas sakė, kad šis skaičius išaugo iki 13 tūkst. Tačiau Vakarų pareigūnai pateikė didesnius skaičiavimus, be to, bet kuriuo atveju į Ukrainos duomenis neįtrauktas daug didesnis sužeistųjų, kurie nebegali kovoti, skaičius.

Vokietijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Berlyno skaičiavimais, ukrainiečių aukų, įskaitant žuvusius ir sužeistuosius, skaičius siekia 120 tūkst.

O.Syrskis: „Kito kelio nėra“

Tuo tarpu Rusijos spaudimas, anot O.Syrskio, didėja nuo sausio pradžios. Ukrainos karinės žvalgybos vadovas K.Budanovas praėjusį mėnesį laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad Rusija Ukrainoje turi daugiau kaip 325 tūkst. karių, o netrukus prie kovos gali prisijungti dar 150 tūkst. mobilizuotų karių.

Artimiausiais mėnesiais Ukrainai teks atsakyti į daug klausimų, nes Kyjivui padedančios Vakarų šalys siekia išsiaiškinti, ar Ukrainos pajėgos gali vėl perimti iniciatyvą ir atgauti daugiau teritorijos iš Rusijos kontrolės.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis
Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis

Rusija taip pat susiduria su amunicijos, darbo jėgos ir motyvacijos problemomis – ir, nepaisant įtemptos Ukrainos pajėgų būklės, pastaraisiais mėnesiais pasiekė tik nedidelių laimėjimų.

Nepaisant pranešimų apie į mūšį mestus neapmokytus mobilizuotus rusų kovotojus, O.Syrskis teigė, kad dabar atvykstantys kovotojai yra gerai pasirengę.

„Turime gyventi ir kovoti tokiomis realijomis, – sakė jis. – Žinoma, mums tai kelia problemų. Tai verčia mus tiksliau šaudyti, detaliau vykdyti žvalgybą, atidžiau rinktis pozicijas ir geriau organizuoti padalinių sąveiką. Kito kelio nėra.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų