JAV žvalgyba sausio pabaigoje esą perėmė J.Prigožino pokalbį su aukšto rango Sirijos režimo pareigūnu – oligarchas sirui teigė „užsitikrinęs leidimą“ iš nenurodomo Rusijos ministro surengti „greitą ir galingą“ ataką prieš JAV karių ir jų sąjungininkų pozicijas netoli Deir ez Zoro miesto.
J.Prigožinas, dar vadinamas Vladimiro Putino virėju, praėjusią savaitę sumirgėjo JAV žiniasklaidos antraštėse, kai specialusis prokuroras Robertas Muelleris jį ir dar 12 Rusijos piliečių apkaltino kišimusi į 2016-ųjų Amerikos prezidento rinkimus.
Rusijos „trolių fabrikas“ – Interneto tyrimų agentūra – prieš rinkimus skleidė dezinformaciją, o veiklą, kaip manoma, finansavo būtent J.Prigožinas ir jo valdomos bendrovės.
J.Prigožinui nuo 2016 metų gruodžio taikomos JAV sankcijos. Verslininkui priklauso bendrovė, tiekusi maistą Kremliuje vykstantiems priėmimams, be to, jo kompanijos turi didelių kontraktų su Rusijos gynybos ministerija.
JAV žvalgybos duomenimis, J.Prigožinas „beveik neabejotinai“ kontroliuoja rusų samdinius, kurie Sirijoje padeda prezidento Basharo al Assado režimo pajėgoms. Grupuotę „Vagner“ sudaro rusai ultranacionalistai ir karo veteranai, dalis jų anksčiau kovėsi Rytų Ukrainoje.
Skiria keli kilometrai ir upė
Žvalgybininkų pranešimai, su kuriais susipažino „The Washington Post“, atskleidžia šiek tiek daugiau informacijos apie iki šiol mįslėmis apgaubtą incidentą Sirijos rytuose.
Kol kas aišku tai, kad antpuolį galima laikyti didžiausiu tiesioginiu iššūkiu JAV kariams šioje Sirijos dalyje nuo pat 2015-ųjų, kai JAV specialiųjų pajėgų kariai buvo čia dislokuoti, kad padėtų nuosaikiems sirų sukilėliams kovoti su grupuote „Islamo valstybe“.
Incidentas taip pat kelia klausimų dėl bent jau oficialaus JAV ir Rusijos bendradarbiavimo Sirijoje – Maskva yra uoliausia B.al Assado režimo rėmėja, o rusų bei amerikiečių interesai kertasi.
Vienas D.Trumpo administracijos pareigūnas, su JAV dienraščiu bendravęs anonimiškai, pripažino, kad situacija kelia nerimą.
Pastaraisiais metais JAV ir Rusijos pajėgų atstovai beveik kiekvieną dieną bendrauja telefonu – kontaktai būtini siekiant išvengti karo lėktuvų ir karių ant žemės susidūrimų.
„Pribloškia tai, kaip greitai rusai atsiribojo nuo operacijos, kuriai vadovavo Sirijos pareigūnai. Manau, kad rusai suvokia, kokia žala galėtų būti padaryta bet kokiam tolesniam bendradarbiavimui“, – tvirtino pareigūnas.
JAV pajėgas ir Rusijos palaikomus B.al Assado karius kai kuriose Rytų Sirijos dalyse skiria vos kelios mylios – vadinamoji „dekonfliktinė“ linija. Amerikiečiai ir jų sąjungininkai laikosi rytinėje Eufrato upės pusėje, o rusai bei B.al Assado pajėgos – į vakarus nuo upės.
Pastaraisiais metais JAV ir Rusijos pajėgų atstovai beveik kiekvieną dieną bendrauja telefonu – kontaktai būtini siekiant išvengti karo lėktuvų ir karių ant žemės susidūrimų.
Pradėjo lįsti tiesa
Mirtinas ir išties nemenkas incidentas įvyko naktį iš vasario 7-osios į 8-ąją. JAV karių ir jų sąjungininkų sirų pagrindinę bazę netoli strategiškai svarbaus naftos telkinio ir Deir ez Zoro miesto užpuolė 300–500 režimą palaikančių kovotojų.
Amerikiečiai greitai suorganizavo įnirtingą atsaką. Užpuolikus užgriuvo ugnis iš savotiškomis artilerijos baterijos platformomis paverstų ugnies paramos lėktuvų AC-130, atakos sraigtasparnių „Apache“ ir naikintuvo F-22.
Prabėgo trys pragariškos valandos, per kurias JAV aviacija medžiojo bėgančius priešus. Amerikiečių pareigūnų teigimu, mūšio lauke liko apie 100 nukautų užpuolikų. Patys JAV karai ir Sirijos gynybos pajėgos (SDF) nuostolių nepatyrė.
Pentagonas visuose vėlesniuose pranešimuose kartoja, kad tyrimas tęsiamas, o jokių išvadų dėl užpuolikų tapatybės dar nėra.
J.Mattisas: „Negaliu niekaip paaiškinti, kodėl režimui lojalios pajėgos kirto upę ir pradėjo pulti JAV ir SDF būstinę.“
Gynybos sekretorius Jamesas Mattisas pavadino incidentą gluminančiu ir pridūrė: „Negaliu niekaip paaiškinti, kodėl režimui lojalios pajėgos kirto upę ir pradėjo pulti JAV ir SDF būstinę.“
Rusijos vyriausybė neigia bet kokias sąsajas su susikirtimu Sirijos rytuose ir iš pradžių teikė įprastus propagandinius paaiškinimus.
Šalies Gynybos ministerija skelbė, kad „provyriausybinės grupuotės dalinys“ vykdė „žvalgybinę“ misiją ir studijavo „Islamo valstybės“ kovotojų pozicijas. Esą dalinys neturėjo jokių ketinimų užpulti SDF būstinę, o amerikiečiai neva neprovokuojami surengė ataką.
Ministerija pridūrė, kad dalinys neinformavo Rusijos karinės vadovybės Sirijoje apie savo planus dėl žvalgybinės misijos. Vienas kariškis dienraščiui „Kommersant“ incidentą pavadino „pavojingu ir mėgėjišku“.
Tačiau pranešimų apie tai, kad daugelis žuvusiųjų buvo rusų samdiniai, tiek pačios Rusijos, tiek JAV žiniasklaidoje netrukus sumirgėjo tiek daug, jog Maskva turėjo pripažinti bent krislą tiesos.
Praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad galėjo žūti penki šios šalies piliečiai, o naujame pranešime antradienį jau pripažino „kelių dešimčių“ rusų žūtį. Pridurta, esą sužeistiems padėta sugrįžti į Rusiją, kur jie yra slaugomi ligoninėse.
Vis dėlto Kremlius ir toliau pabrėžia, kad susirėmimuose nedalyvavo Rusijos reguliarieji kariai ir kad nebuvo naudojama rusiška karinė įranga. Pranešime minėti tik „Rusijos piliečiai“, kurie į Siriją atvyko „laisva valia ir dėl skirtingų priežasčių“.
Įspėjo rusus, kad ginsis
O dabar JAV žvalgybos perimti pokalbiai rodo, kad J.Prigožinas ne tik asmeniškai prisidėjo prie atakos planavimo, bet ir aptarė būsimą operaciją su įtakingais pareigūnais Damaske. Vienas jų – prezidentinių reikalų ministras Mansouras Fadlallah Azzamas.
Sausio 24-ąją J.Prigožinas sirui pareiškė, kad užsitikrino leidimą iš vieno Rusijos ministro surengti „greitą ir galingą“ iniciatyvą ir kad tereikia sulaukti Sirijos vyriausybės sprendimo.
Jau sausio 30-ąją J.Prigožinas dar viename pokalbyje leido suprasti, kad turi „gerą staigmeną“ B.al Assadui – jos esą reikia laukti tarp vasario 6 ir vasario 9 dienos. Pasak JAV žvalgybininkų, M.F.Azzamas rusą taip pat patikino, kad jam ir jo samdiniams bus sumokėta.
Žvalgybos pranešimuose rašoma, kad kaip tik tuo metu suintensyvėjo pokalbiai tarp J.Prigožino ir Kremliaus pareigūnų – V.Putino administracijos vadovo Antono Vaino bei pastarojo pavaduotojo Vladimiro Ostrovenkos.
Nors pokalbių turinys nežinomas, jie vyko iki vasario 5-osios, tuomet trumpam nutrūko, o po amerikiečių surengto kontrpuolimo vėl atsinaujino.
JAV specialiųjų pajėgų žvalgyba iš anksto – dar prieš savaitę – užfiksavo, kad ruošiamasi bazės puolimui. Esą amerikiečiai tuomet įspėjo rusus, kad bazė ginsis.
JAV karinių oro pajėgų Centro vadovybės vadovas, generolas leitenantas Jeffrey Harrigianas, praėjusią savaitę paprašytas apibūdinti pokalbius su rusais, atsakė, kad jie „išliko profesionalūs“.
„Rusija teigia, kad nieko nežinojo apie tas pajėgas, kurios kirto upę ir priartėjo prie mūsų. Rusijai buvo pranešta apie prasidėjusį šaudymą, ir mums buvo pasakyta, kad ten nėra rusų“, – teigė Pentagono vadovas J.Mattisas.
Anot J.Harrigiano, kai užpuolikai pradėjo šaudyti bazės kryptimi, JAV pajėgos smogė atgal. J.Mattisas, sekmadienį paklaustas, ar Rusijos vyriausybė atsako už šalies piliečius, kurie pagal sutartis kaunasi Sirijoje, teigė negalintis atsakyti, nes jam reikia daugiau informacijos.
Sirijos vyriausybė jau kuris laikas grasina panaudoti jėgą ir taip priversti JAV karius palikti šalį.
Rusija irgi smerkia amerikiečių buvimą Sirijoje, kurį vadina „nelegaliu“, nes Vašingtonas, priešingai nei Maskva, neturi Damasko leidimo.
Susitarimai dėl naftos ir dujų
Kaip skelbia JAV iždo departamentas, J.Prigožinui Rusijoje priklauso kompanija „Evro Polis“, kuri, anot Sankt Peterburge veikiančio portalo Fontanka.ru, 2016-aisiais su Sirijos vyriausybe susitarė dėl 25 proc. pajamų iš naftos ir dujų telkinių, esančių iš „Islamo valstybės“ atkovotose teritorijose, perleidimo.
Daugelis tokių telkinių yra rytinėje Eufrato upės pusėje, kur įsitvirtinę SDF kariai, remiami JAV pajėgų.
Tuo tarpu su J.Prigožinu siejama privati karinė grupuotė „Vagner“ padeda Sirijos režimo pajėgoms ir šalyje veikia pagal kontraktą su režimu Damaske.
Anot buvusio Pentagono ir Baltųjų rūmų pareigūno Michaelo Carpenterio, kuris Baracko Obamos administracijoje rūpinosi politika Rusijos atžvilgiu, „Vagner“ naudojimas tokioms operacijoms kaip vasario pradžioje Kremliui leidžia išlaikyti galimybę viską neigti.
„Dar svarbiau tai, kad Rusijos pajėgos gali kautis su JAV remiamomis SDF taip, kaip bijodami eskalavimo nedrįstų reguliarieji rusų kariai“, – pažymėjo M.Carpenteris.
Eurazijos ekspertas Carnegie tarptautiniame taikos fonde Andrew Weissas pridūrė, kad J.Prigožinas pasistengė, jog būtų nepakeičiamas V.Putino patikėtinis.