Siekdamas pasipriešinti naują jėgą įgavusiam Rusijos puolimui Ukrainoje, Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas svarsto dvi naujas griežtas atsakomąsias priemones Maskvai, pažymėjo amerikiečių leidinio „The Washington Post“ apžvalgininkas, žurnalistas ir rašytojas Davidas Ignatius.
Vašingtonas planuoja nubausti Kiniją už pagrindinių technologijų tiekimą Maskvai ir panaikinti apribojimus Ukrainai naudoti trumpojo nuotolio amerikietiškus ginklus Rusijos teritorijai atakuoti.
„Šie žingsniai žymėtų reikšmingą J.Bideno kruopščiai kalibruotos paramos Ukrainai politikos, kuria siekiama išvengti tiesioginės konfrontacijos su Vladimiru Putinu ar jo pagrindiniu sąjungininku Xi Jinpingu, eskalavimą. Tai, kad dabar svarstomi tokie žingsniai, rodo didėjantį administracijos susirūpinimą dėl Ukrainos pažeidžiamumo mūšio lauke“, – pažymėjo autorius.
Nurodoma, kad naujų sankcijų Kinijai grėsmė yra ypač subtili, nes ji kyla tuo metu, kai abi šalys stengiasi stabilizuoti savo santykius.
„Tačiau JAV pareigūnams nerimą kelia tai, kad Pekinas, formaliai laikydamasis pažado netiekti ginklų Maskvai, tapo didžiausiu Rusijos gynybos sektoriaus ir jos visapusiškos invazijos į Ukrainą rėmėju“, – pridūrė D.Ignatius.
Pažymima, kad Kinija yra didžiausia didelio prioriteto dvejopo naudojimo prekių tiekėja Rusijai. Pekinas taip pat tiekia apie 70 proc. į Rusiją importuojamos pramonės įrangos ir 90 proc. importuojamos mikroelektronikos. Be to, Kinija tiekia Rusijai palydovines technologijas, kurios gali būti labai svarbios ryšiams ir Rusijos pasirinktiems taikiniams Ukrainoje.
J.Bidenas svarsto, ar gilinti savo sąjungą su Kyjivu. Tai būtų susiję su nauja rizika, tačiau būtų prasminga, jei jis galėtų paremti silpstančią Ukrainą ir atkurti pusiausvyrą prie derybų stalo.
Apžvalgininkas pridurė, kad JAV pareigūnai taip pat nerimauja dėl pranešimų, jog Rusija pasienyje telkia karius ir įrangą, kad galėtų pulti Charkivą ir kitus Rytų Ukrainos miestus.
„Amerikos artilerija ir trumpojo nuotolio raketos galėtų smogti šiems taikiniams, negrasindamos giluminiais smūgiais Rusijai. Tačiau kol kas Jungtinės Valstijos riboja tokį jų panaudojimą, todėl Ukraina negali smogti pagrindiniams Rusijos logistikos ir kariuomenės telkimo centrams, esantiems anapus sienos. Tikėtina, tai gali pasikeisti, nes kitos NATO šalys daro spaudimą J.Bidenui, kad šis sušvelnintų savo apribojimus.“
Žurnalistas taip pat daro prielaidą, kad Ukrainoje gali artėti dar vienas lūžio taškas.
„Kol Kinija vis labiau linksta bendradarbiauti su naujai dominuojančia Rusija, J.Bidenas svarsto, ar gilinti savo sąjungą su Kyjivu. Tai būtų susiję su nauja rizika, tačiau būtų prasminga, jei jis galėtų paremti silpstančią Ukrainą ir atkurti pusiausvyrą prie derybų stalo, kur galiausiai turėtų būti išspręstas šis karas“, – reziumavo D.Ignatius.
Tarp Vakarų vadovų įsiplieskus diskusijoms dėl leidimo naudoti jų suteiktus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, stipriai auga spaudimas Vašingtonui. Tačiau JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris kol kas toliau tvirtina, kad Jungtinės Valstijos nepakeitė savo pozicijos dėl JAV ginklų panaudojimo smūgiams Rusijos teritorijoje – tai „nėra skatinama“:
„Mūsų politika yra tokia, kad mes neskatiname ir nesuteikiame galimybių smogti Ukrainai už jos sienų. Tačiau jei pažvelgtume į platesnį mūsų politikos kontekstą, mes aiškiai pasakėme, kad Ukraina neturi didesnės paramos nei Jungtinės Valstijos“.