Tiesioginio eterio metu Kremliaus vadovas buvo paklaustas apie balandį Latvijoje priimtas įstatymo pataisas, numatančias, kad šalies vidurinėse mokyklose per kelerius metus bus pereita prie mokymo tik latvių kalba.
V.Putinas atsakė, kad dėl šio klausimo nuolat tariamasi su Baltijos šalių valdžia.
Be to, jis piktinosi, kad Baltijos šalyse gyvena tūkstančiai „nepiliečių“: asmenų, kurie, nustojus galioti Sovietų Sąjungos pilietybei, atsisakė laikyti latvių ar rusų kalbos egzaminą ir liko be šių šalių pilietybių.
„Baltijos šalyse tai sugalvota tam, kad būtų suvaržytos tų žmonių teisės. Priemonės, kuriomis mes ginsime savo tautiečius, turi būti tokios, kad nepablogintų jų padėties tose šalyse“, – teigė V.Putinas.
Anot prezidento, dėl „grubių žmogaus teisių pažeidimo Europos Sąjungoje“ Maskva kalbasi su partneriais ES.
Skaičiuojama, kad Latvijoje gyvena apie 252 tūkst. „nepiliečių“, Estijoje – apie 90 tūkst.
Latvija rūpinasi tautine mažuma
Prezidento atstovės spaudai pareigas einanti Kristynė Kliaveniecė naujienų agentūrai BNS balandį sakė, kad Latvijos vadovas Raimondas Vėjuonis laikosi nuomonės, jog vidurinėms mokykloms perėjus prie mokymo latvių kalba visiems moksleiviams bus užtikrintas kokybiškas išsilavinimas ir suteikta galimybė mokytis ir dirbti Latvijoje.
„Visuomenės taps labiau susitelkusi, o valstybė – stipresnė“, – atstovė citavo prezidento žodžius.
„Vaikai visada turės galimybių mokytis dalykų, susijusių su etninių mažumų tapatybe ir kultūra, išsaugoti savo šaknis ir visokeriopai vystyti savo asmenybę, taip pat pagrindinėse ir pradinėse mokyklose reikšmingos dalies dalykų mokytis gimtąja kalba“, – aiškino R.Vėjuonis.
„Neveiksmingos sankcijos“
Vakarų šalys ilgainiui įsitikins, kad jų taikomos sankcijos Rusijai duoda priešingų rezultatų ir privalės atsižvelgti į Maskvos interesus, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.
„Šis spaudimas baigsis, kai mūsų partneriai įsitikins, jog jų taikomi metodai neveiksmingi, duodantys priešingų rezultatų, žalingi visiems. Teks skaitytis su Rusijos Federacijos interesais“, – V.Putinas sakė per kasmetinę televizijos ir radijo tiesiogiai transliuojamą klausimų ir atsakymų laidą.
V.Putinas: „Šis spaudimas baigsis, kai mūsų partneriai įsitikins, jog jų taikomi metodai neveiksmingi, duodantys priešingų rezultatų, žalingi visiems. Teks skaitytis su Rusijos Federacijos interesais.“
Atsakydamas į šalies gyventojų klausimus prezidentas pridūrė, kad Rusija „ne chamiškai, ne grubiai“, bet nuosekliai gina savo ekonominius ir saugumo interesus. Pasak V.Putino, Maskva šio kurso laikysis ir ateityje.
„Tačiau mes visada ieškome kompromisų, siekiame šių kompromisų“, – pridūrė jis.
Vakarų šalių ir Rusijos santykiai smarkiai pašlijo, kai 2014 metais Ukrainoje buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius ir Maskva aneksavo Krymą.
Vakarų valstybės, įskaitant ES, į Ukrainai priklausančio pusiasalio atplėšimą ir Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose reagavo įšaldydama virtinės fizinių bei juridinių asmenų turtą ir paskelbdama draudimą keliauti.
Rusijai taip pat buvo paskelbta ekonominių sankcijų, o Maskva ėmėsi analogiškų atsakomųjų priemonių.
Skripalių bylą vertina skeptiškai
V.Putinas pareiškė nemanąs, kad buvęs rusų šnipas su dukra Didžiojoje Britanijoje buvo apnuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga, nes abu liko gyvi.
Didžiosios Britanijos pareigūnai kaltina Maskvą dėl kovą Anglijos pietiniame Solsberio mieste įvykdyto išpuolio, per kurį buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ (Naujokas).
Skripaliai ne vieną savaitę praleido ligoninėje, tačiau galiausiai jų būklė pagerėjo ir jie buvo išrašyti.
Ketvirtadienį per kasmetinį klausimų maratoną tiesioginiame televizijos eteryje paklaustas apie Skripalių apnuodijimą V.Putinas sakė nenorįs komentuoti jų negalavimo priežasties.
Prezidentas pridūrė, kad Rusija vis dar siekia leidimo konsului su jais susitikti ir galimybės susipažinti su bylos medžiaga.
