Svarbiausios interviu temos
- Kas laukia fronte po Chersono išvadavimo?
- Dėl ko gali su Rusija derėtis Ukraina?
- Ar Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje – galutinis demokratinio pasaulio tikslas?
- Ko reikia, kad Rusija atsisakytų imperinių ambicijų?
- Kodėl karo pradžioje niekas nenorėjo remti Ukrainos?
- Kaip Rusijai teks atsakyti už invaziją?
– Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė išvaduotame Chersone. Kokie žingsniai laukia priešakyje?
– Artimiausias dalykas, kurį turime padaryti, tai atkurti visas pagrindines paslaugas mieste. Tai yra didžiausias iššūkis, nes miestas smarkiai užminuotas. Mieste nėra elektros, nėra vandentiekio, nėra net svarbiausių medicinos paslaugų teikimo. Taigi mūsų institucijos, pirmiausia, grįžta į miestą ir atkuria būtinąsias paslaugas. O tada pažiūrėsime.
Kalba yra ne apie tai, kaip kariniu būdu nugalėti Rusijos Federaciją Ukrainos teritorijoje, o apie tai, kaip užtikrinti, kad Rusijos Federacija ir Rusijos piliečiai neturėtų apetito pradėti panašią agresiją ateityje.
Jei turime omenyje, kas toliau vyks mūšio lauke, tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veržimasis į priekį tęsis. Galbūt jis nebebus toks įspūdingas, kokį matėte Charkivo srityje ar Chersone, bet vis tiek bus labai svarbus. Rusai persikėlė į kairįjį Dniepro krantą ir sutelkė savo pajėgas Donecko srityje, jie tikrai bandys žengti pirmyn. Tačiau aš tikrai nematau jokių ypatingų galimybių jiems pakeisti karo eigą.
– Ar galima Rusijos atsitraukimą iš Chersono laikyti šio karo lūžio tašku?
– Labai sunku pasakyti. Tačiau šis momentas tikrai žymi, jog daugeliui tampa vis akivaizdžiau, kad Rusija patyrė nesėkmę ir kad šalis neturi ypatingų galimybių laimėti. Ši situacija turi labai svarbų psichologinį, jei ne politinį, poveikį ne tik Ukrainoje, bet ir už jos ribų. Tai nesunku pajusti. Galiu pastebėti, kad tos šalys, kurios ilgą laiką buvo pilkojoje zonoje, keičia savo ankstesnes pozicijas.
– Kokias šalis turite omenyje?
– Na, jų nemažai. Galima paimti bet kuriuos naujausio Generalinės Asamblėjos balsavimo rezultatus, pamatyti susilaikiusiųjų sąrašą bei palyginti juos su rezultatais invazijos pradžioje, kai pateikėme kelias rezoliucijas balsavimui. Ypatingo dėmesio verta kovo 2-osios dienos rezoliucija dėl agresijos. Siūlyčiau taip pat įvertinti 2014 m. kovo 27 d. rezoliuciją dėl Ukrainos teritorinio vientisumo. Jos atskleistų, kaip stipriai per pastaruosius aštuonerius metus pasikeitė bendruomenės požiūris Generalinėje Asamblėjoje.
– Vis dažniau girdime apie siūlymus derėtis dėl taikos su Rusija. Ar galėtumėte pasakyti, kad viešos derybos tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino jau prasidėjo?
– Manau, kad rusai jau praleido progą derėtis geranoriškai. Prisiminkime, kaip 2021 metais ir vėliau sausio mėnesį Ukrainos prezidentas rusams sakė, kad yra atviras susėsti deryboms su V.Putinu. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba buvo išreiškęs norą bendrai diskusijai su Sergejumi Lavrovu. Jie jau buvo parengę savo planus, bet šie nenorėjo derėtis. Tačiau derybų balsas vis dar yra Ukrainos politinio žodyno dalis.
