Sukilėliai penktadienį anksti ryte naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime nurodė, kad yra „pasiryžę nedelsiant nutraukti karo veiksmus“, ir ragino Etiopijos valdžią paskubinti skubios pagalbos pristatymą į Tigrėjų, kur šimtams tūkstančių žmonių gresia badas.
Nuo 2020 metų lapkričio, kai įsiplieskė karas, žuvo tūkstančiai žmonių, o daugelis kitų buvo priversti palikti savo namus, konfliktui iš Tigrėjaus išplitus į kaimyninius Amharos ir Afaro regionus.
Ketvirtadienį ministro pirmininko Abiy Ahmedo vyriausybė netikėtai paskelbė paliaubas, pareiškusi, jog tikisi, kad šis žingsnis palengvins humanitarinės pagalbos patekimą į Tigrėjų ir „atvers kelią išspręsti konfliktą“ Etiopijos šiaurėje.
Ji paragino Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontą (TPLF) „susilaikyti nuo bet kokių tolesnių agresijos veiksmų ir pasitraukti iš užimtų teritorijų kaimyniniuose regionuose“.
Konfliktas įsiplieskė, kai Abiy Ahmedas pasiuntė karius į Tigrėjų nuversti TPLF – buvusios valdančiosios partijos regione, reaguodamas į į sukilėlių atakas prieš kariuomenės stovyklas.
Ilgiau nei metus vykstantys susirėmimai sukėlė humanitarinę krizę. Gauta pranešimų apie žudynes, masinį žaginimą ir kitus žiaurumus, abiem konflikto šalims kaltinant viena kitą žmogaus teisių pažeidimais.
Tigrėjuje dėl karo veiksmų daugiau kaip 40 tūkst. žmonių buvo priversti palikti namus, skelbia Jungtinės Tautos.
JT taip pat nurodo, kad Tigrėjaus regionas jau daugelį mėnesių patiria de facto blokadą. Jungtinės Valstijos kaltina Etiopijos vyriausybę, kad ši blokuoja pagalbos tiekimą, o vyriausybė savo ruožtu trukdymu kaltina sukilėlius.
Tigrėjuje, turinčiame 6 mln. gyventojų, beveik 40 proc. žmonių susiduria su didžiuliu maisto stygiumi, sausio mėnesį nurodė JT.
Dėl degalų trūkumo pagalbos darbuotojai vaistus ir kitus būtinus produktus priversti pristatyti pėsčiomis.
