Strategija vykdyti kuo daugiau patikrinimų, tiesa, ne visur vertinama kaip panacėja. Antai „The Wall Street Journal“ praneša, kad JAV vyriausybė nuo ankstesnių planų masiškai tikrinti gyventojus pereina prie socialinės saviizoliacijos kampanijos.
Vienas prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnas pabrėžė, kad diagnostika – svarbi, bet ne svarbiausia. Esą svarbiau laikytis socialinio atsiribojimo principų.
„Nenoriu, kad žmonės manytų, jog tikrinimai yra didelė stebuklinga kulka. Raktas į sėkmę -- asmens elgesyje ir jo noru laikytis atstumo nuo kitų“, – tvirtino Baltųjų rūmų atstovas.
Tiesa, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir toliau tikina, kad svarbiausia – „tikrinti, tikrinti, tikrinti“.
PSO kaip pavyzdį pateikia Pietų Korėją – čia gyvena beveik 52 mln. žmonių, o iš jų patikrinti jau daugiau nei 250 tūkstančių. Italijoje – 60 mln. gyventojų, patikrinti – 150 tūkstančių.
Ar tikrinimų per mažai?
Tačiau kitos vyriausybės, įskaitant JAV ir Jungtinės Karalystės, stringa. Bent jau britų ir amerikiečių pareigūnai teatliko kelias dešimtis tūkstančių patikrinimų – Jungtinė Karalystė tokių testų padarė 50 tūkstančių, o JAV valstybinės laboratorijos turi tik 32 tūkst. patikrinimų rezultatus.
Mokslininkas, knygos „Mirtiniausias priešas: mūsų karas prieš mikrobus žudikus“ autorius Michaelas Osterholmas teigia, kad tokius pačius „kamščius“ dabar mato daugelis šalių.
„Visi nori testo. Tad susidūrėme su didžiuliu iššūkiu siekdami patenkinti paklausą“, – teigė ekspertas.
Kiti specialistai susirūpinę dėl to, kad problemos su tikrinimais įvairių valstybių sveikatos apsaugos sistemoms neleidžia tinkamai reaguoti į krizę. Antai Džordžtauno universiteto profesorius Jesse Goodmanas įžvelgia, kad šie strigimai neleidžia matyti naujojo koronaviruso plitimo mastų.
„Šios problemos greičiausiai sumažina galimybes nuslopinti viruso protrūkį. Dėl jų ir apskritai lėčiau reaguojama“, – pastebėjo J.Goodmanas.
Specialistai susirūpinę dėl to, kad problemos su tikrinimais įvairių valstybių sveikatos apsaugos sistemoms neleidžia tinkamai reaguoti į krizę.
PSO į visą pasaulį išsiuntinėjo daugiau nei milijoną prietaisų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo užsikrėtęs. Tiesa, daug valstybių nutarė pačios kurti savo priemones – tarp jų yra Kinija, JAV, Vokietija, Prancūzija, Honkongas, Japonija ir Tailandas.
Bet, tarkime, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) išduotas tyrimas nesuveikė, tad teko kurti antrąjį. Buvęs šių centrų vadovas Tomas Friedanas pripažino, kad anksčiau tokių problemų nebūdavo.
„Kai smogė H1N1 (kiaulių gripo) pandemija, CDC reikalingų priemonių rinkinį patvirtino per dvi savaites, o po trijų dienų milijoną šių rinkinių išsiuntinėjo po JAV ir likusį pasaulį“, – teigė T.Friedenas.
Ar nėra abejonių dėl tikslumo?
Savo ruožtu Kinija pati pripažįsta, kad tenykščiai tyrimai nebūtinai tikslūs. Vienas pareigūnas pripažino, kad tyrimai koronavirusą nustato tik 10-50 proc. atvejų, nors visoje šalyje tokių patikrinimų dabar galima atlikti net 1,6 milijono per dieną.
Aišku, kitos šalys net nėra paskelbusios, ar jose vykdomi tyrimai visiškai tikslūs. Tad ir ten klausiama, kaip iš tiesų anksti galima aptikti naująjį koronavirusą žmogaus organizme.
Daugelio šalių sveikatos apsaugos sistemų vadovybė, beje, pagrįstai baiminasi, kad koronavirusu užsikrėtęs pacientas, atvykęs į kliniką ar ligoninę, gali visus sutiktus žmones užkrėsti.
Pietų Korėjoje, tarp kitko, ir Lietuvoje, tokios rizikos bandoma išvengti įkuriant mobilius patikros punktus, į kuriuos galima įvažiuoti automobiliais.
Tokios pat taktikos žada imtis JAV, Prancūzija. Italijoje kai kurie patikrinimai vykdomi namuose.
Testai namuose, kai pasitikrina pats sunerimęs žmogus, laikomi idealiausiu variantu. Tačiau priemonių rinkiniai, kuriuos būtų galima bet kam įsigyti, dar nesukurti.
Be to, pačiam paimti mėginį gali būti sunku. Naujasis koronavirusas slepiasi giliai stemplėje ir plaučiuose, kad reikalingas ilgas tepinėlis.
„Viena studija parodė, kad tik trečdalis tepinėlių aptiko ligą, net kai buvo naudojami tikrinant žmones, kurie, kaip jau buvo žinoma, buvo užsikrėtę koronavirusu.
Tai reiškia, kad mėginys gali būti nesusekti viruso, net jei laboratorija viską daro gerai“, – teigė T.Friedenas.
Tikrinimų greitis
Ekspertai tikina, kad tikinimus reikia vykdyti greičiau, ir, pavyzdžiui, aparatai, sukurti tokių kompanijų kap „Roche“ ir „ThermoFisher“ gali atlikti 1000-4000 testų per parą. Daug Europos šalių jau naudoja tokius testus.
Rezultatų laukimas irgi priklauso nuo to, ar toli turi keliauti mėginys. Italijoje galima sunkiai arba lengvai atsikvėpti po šešių valandų, Kinijoje – kažkada dienos eigoje.
Britai laukia mažiausiai parą, Amerikoje, kur ligoninės dirba kartu su komercinėmis laboratorijomis, tenka laukti kelias dienas.
T.Friedenas logiškai primena, kad medikai baiminasi, jog laukiant rezultatų pacientų sveikatos būklė gali staigiai pablogėti.
O ką tikrinti? Negi visus norinčius? J.Goodmano manymu, idealiu atveju tikrinimai būtų atliekami dar prieš pasirodant simptomams – taip būtų lengviau pastebėti, ar virusas dar nepateko į vieną ar kitą bendruomenę.
Vis dėlto daugelis šalių renkasi tikrinti tik tuos simptomus rodančius žmones, kurie keliavo į labiausiai kenčiančius regionus ar turėjo kontaktą su infekuotu asmeniu.
O Singapūras nutarė tikrinti visus, kuriems pasireiškia gripo simptomai. Pasak T.Friedeno, toks pasirinkimas buvo pavyzdinis: „Taip ten buvo užtikti keli atvejai, kurie, nesiėmus tokios taktikos, būtų likę nepastebėti.“
Daugelis šalių renkasi tikrinti žmones, keliavusius į labiausiai kenčiančius regionus ar turėjusius kontaktą su infekuotu asmeniu.
Bet Singapūras turtingas ir dar atsimena SARS protrūkį. Ispanijoje testų trūksta, tad dabar tikrinami jau tik tie, kurie tikrai nesveikuoja.
Nors Ispanijos sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalios situacijos koordinatorius Fernando Simonas žada daugiau testų, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV, regis, nutarta tikrinti tik akivaizdžiai sergančius asmenis.
Ir neapkrauti ligoninių užsikrėtusiais, bet namie gydytis galinčiais pacientais.