V.Putino kadencija baigsis 2024-aisiais ir šių rinkimų pabaiga taps „kovų po kilimu“ pradžia, svarsto „Huffington Post“. Nematomą karą pradės ilgamečiai V.Putino bičiuliai, aukšto rango valdininkai ir jaunieji technokratai, iškilę jo valdymo laikotarpiu.
„Po kovo 18-osios Putinas turės patvirtinti naują vyriausybę ir pradėti galvoti apie paskutinę savo kadenciją. Jis turės pradėti galvoti apie mechanizmą, kaip išlikti valdžioje, kaip atrasti įpėdinį ar pakeisti visą sistemą“, – svarstė rusų žurnalistas, knygos apie V.Putino aplinkos žmones autorius Michailas Zygaras.
Jo teigimu, atsakymų į šiuos klausimus nežino niekas. Jų gerai savo galvoje suformulavęs nėra net pats dabartinis Rusijos lyderis.
Nebesuvaldo intrigų
Ilgą laiką V.Putinas stengėsi laikyti visas intrigų gijas savo rankose. Paskutiniųjų metų įvykiai parodė, kad galios žaidimai pamažu slysta net ir iš jo rankų.
Kokia negailestinga gali būti nauja kova dėl valdžios parodė jau buvusio ekonomikos ministro Aleksejaus Uliukajevo nuteisimas aštuoneriems metams ir milijoninės baudos už korupciją paskyrimas.
A.Uliukajevas dėl šios bylos kaltino naftos milžinės „Rosneft“ vadovą Igorį Sečiną. Manoma, kad būtent jis nusprendė susidoroti su galimu konkurentu ir padarė tai net be V.Putino žinios.
I.Sečinas teigė, kad 2016 metų susitikimo metu, kurį nufilmavo slaptos kameros, A.Uliukajevas paėmė krepšį su dviem milijonais JAV dolerių, žinodamas, kad tai yra kyšis ir pats to reikalaudamas. A.Uliukajevas teigė buvęs įviliotas į spąstus ir ėmęs krepšį manydamas, kad ten vyno buteliai.
Buvęs vicepremjeras I.Sečinas laikomas artimojo V.Putino rato žmogumi ir yra vienas tų, kurie nukentėjo nuo Vakarų Rusijai pritaikytų sankcijų. „Silovikų“ atstovas I.Sečinas savo galią išplėtęs ne tik naftos pramonėje, bet ir teismuose bei saugumo struktūrose.
„Jis gali daryti viską, ko negalėtų daryti viešas tarnautojas“, – apibendrino politikos analitikas Konstantinas Gaaze. „Jis turi daugiau tikros galios nei premjeras“, – pridūrė Carnegie Maskvos centro politologas.
Konfliktų daugėja
I.Sečino ir A.Uliukajevo konfliktas parodė, kad tokių kovų tarp galios žaidėjų gali būti tik daugiau. Teismo salėje nuteistas buvęs ekonomikos ministras ne veltui perfrazavo Ernestą Hemingway'ų sakydamas, kad „varpai gali nuskambėti bet kam“.
„Ši byla parodė, kodėl pasitikėjimo lygis Rusijos elito gretose yra dramatiškai menkas. Jie tiesiog nepasitiki vienas kitu“, – pabrėžė K.Gaaze.
Jo teigimu, elito atstovai jaučia, kad juos į kampą labiau spaudžia ne Vakarų taikomos sankcijos, o kintančios žaidimo taisyklės ir baimė dėl visko praradimo.
Pastaruoju metu viešai susikirto ir Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas bei V.Putino administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenko. V.Volodinas viešai peikė S.Kirijenko, kad šis V.Putino rinkimų kampaniją pavertė „cirku“.
Į valdžia veržiasi jauni technokratai
Dėl savo vietų būsimoje administracijoje nerimauja ir gynybos ministras Sergejus Šoigu bei dabartinis premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Būtent D.Medvedevas, ne kartą viešai kaltintas korupcija opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, gali tapti nauju taikiniu, ieškant atpirkimo ožio. Už jo nugaros jau stovi būrys jaunų technokratų, kurie subrendo V.Putino režime ir pasirengę perimti aukščiausius postus.
„Putinui būtų žymiai lengviau pasirinkti vyriausybės pozicijoms jaunus technokratus nei ieškoti politiškai stiprių, patyrusių figūrų“, – pastebėjo politikos analitikė Tatjana Stanovaja.
Galų gale, nėra jokių garantijų, kad valdžioje ketvirtosios V.Putino kadencijos pradžioje atsiradę žmonės ten liks iki pabaigos.
„Visi tikisi ilgo sukrėtimų laikotarpio“, – konstatavo M.Zygaras.