Abiejų politinių pareigų rizika buvo panaši į padidintą riziką keliaujant lėktuvu Irane, kur aviacijos saugumas, kuriam kenkia dešimtmečius taikomos sankcijos ir nepakankama priežiūra, nusinešė beveik tiek pat aukštų pareigūnų gyvybių, kiek ir šešėlinis karas su Izraeliu, skelbia leidinys „Time“.
Mirtį galėjo lemti tiek blogos oro sąlygos, tiek jo priešai
Avarijos, per kurią taip pat žuvo Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amirabdollahianas, Irano Rytų Azerbaidžano provincijos gubernatorius ir kiti asmenys, priežastis dar tiriama. Tačiau bet kokios oficialios išvados sulauks daugybės interpretacijų, kaip ir fejerverkai, kurie sekmadienio vakarą praūžė Teherano gatvėse: ar jais buvo švenčiama šventė, skirta vadinamajam aštuntajam imamui Rezai ar liūdnai pagarsėjusio griežtosios linijos prezidento E.Raisi mirčiai?
Įtarimų yra daug, sako „Time“ žurnalistai. Avarija įvyko praėjus dviem mėnesiams po to, kai Iranas surengė masinę raketų ir dronų ataką prieš Izraelį, keršydamas už Izraelio oro smūgį, per kurį balandžio 1 d. Sirijoje žuvo du aukšto rango Irano generolai. Pirminis Izraelio atsakas į precedento neturintį tiesioginį išpuolį prieš jo teritoriją buvo toks menkas, kad jį galima laikyti simboliniu: buvo taikytasi į priešlėktuvinę sistemą, saugančią branduolinį objektą.
Tiems, kurie linkę manyti, kad ši katastrofa buvo Tel Avivo smūgis kitu kampu, įvykio vieta skatina spėlioti. E.Raisi sraigtasparnis nukrito kalnuotame miške netoli sienos su Azerbaidžanu, kuris yra mažiausiai draugiškas Irano kaimynas – iš dalies dėl to, kad palaiko santykius su Izraeliu ir yra bendradarbiavęs su „Mossad“.
Tačiau įtarimų kelia ir oras. Irano valstybė pranešė, kad pastangas nustatyti katastrofos vietą apsunkino rūkas, vėjas ir smarkus lietus, ir paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip gelbėtojai skuba per tirštą rūką.
Galiausiai yra ir Islamo Respublikos vidaus politika – ji pasižymi žiaurumu, bet dabar yra dar žiauresnė dėl nuolatinių gandų, kad 35 metus valdantis ajatola Ali Khamenei serga.
Jis ir ajatolos sūnus buvo galimi A.Khamenei įpėdiniai
„E.Raisi mirtis sukeltų įpėdinystės krizę Irane, – sekmadienį leidiniui „Time“ sakė Karimas Sadjapouras, Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresnysis bendradarbis. – Jis ir Mojtaba Khamenei – 85 metų aukščiausiojo lyderio sūnus – yra vieninteliai kandidatai į įpėdinius, apie kuriuos kalbama. Konspiracinėje Irano politinėje kultūroje mažai kas patikės, kad E.Raisi mirtis buvo atsitiktinė.“
63 m. E.Raisi klestėjo toje konspiracinėje kultūroje. Jo politinės frakcijos pavadinimas – Kovojančių dvasininkų asociacija – nurodo jo vietą autoritarinėje teokratinėje sistemoje, kuri 1979 m. pakeitė Iraną valdžiusią monarchiją. E.Raisi padarė karjerą dirbdamas prokuroru įvairiose provincijose ir demonstruodamas savo, kaip griežtosios linijos šalininko, ryžtą. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis dirbo „mirties komitete“, kuris, žmogaus teisių grupių teigimu, nurodė be teismo nužudyti tūkstančius politinių kalinių.
Šios egzekucijos sužlugdė 1979 m. revoliucijai vadovavusio šiitų dvasininko didžiojo ajatolos Ruhollah Khomeini įpėdinystės planą, kai pasipiktinęs jo paties protežė pareiškė: „Aš sakiau, kad seksiu paskui tave bet kur, bet neisiu paskui tave į pragarą.“ Vietoj jo šį postą užėmė panašaus vardo Khamenei, kuris buvo skubiai paaukštintas į ajatolas. Per kitus dešimtmečius E.Raisi taip pat kilo ir galiausiai ėmė vadovauti teismų sistemai, kuri tiesiogiai pavaldi lyderiui.
Tačiau E.Raisi neturėjo akivaizdžių politinių šalininkų, išskyrus režimui lojalius žmones, kurie sudaro apie 20 proc. iš 88 mln. Irano gyventojų, tvirtina „Time“. Jo išrinkimą prezidentu 2021 m., esant rekordiškai mažam rinkėjų aktyvumui ir įtarimams dėl klastojimo, stebėtojai vertino kaip signalą, kad „sistema“, kaip iraniečiai vadina valdantįjį aparatą, nebelaiko renkamų pareigų būtinu „spaudimo presu“ Irano visuomenės daugumai, besipiktinančiai griežtosios linijos dvasininkų ir Islamo revoliucijos gvardijos korpuso valdymu.
Tokie svarstymai aktualūs ir po didžiausio per pastaruosius dešimtmečius vidinio iššūkio režimui, kai po 2022 m. rugsėjį „moralės policijos“ sulaikytos Mahsos Amini mirties moterys surengė visoje šalyje kelis mėnesius trukusius protestus. Režimo saugumo pajėgos nužudė daugiau kaip 500 protestuotojų, o daugiau kaip 20 000 buvo suimta.
Po metų E.Raisi lankėsi Niujorke su vizitu Jungtinėse Tautose. Apsaugotas diplomatinio imuniteto nuo suėmimo, jis pasinaudojo susitikimu su JAV žurnalistais, kad pasigirtų, jog moterų sukilimas žlugo. „Praėjusiais metais, vykstant sukilimo sukeltam nestabilumui, vos per 48 dienas žiniasklaidoje buvo pagaminta, paskleista ir išplatinta daugiau kaip 36 000 melagingų teiginių, – sakė E.Raisi. – Ar tai suveikė? Matome įrodymus.“
