Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

„Titaniko“ nepalieka ramybėje: priminė sąmokslo teoriją, esą katastrofa buvo suplanuota

Povandeninio laivo, kuriuo penki keleiviai leidosi į gelmes aplankyti „Titaniko“ nuolaužų, dingimas priminė šio legendinio transatlantinio garlaivio nuskendimą. Kartu – ir sąmokslo teorijas apie šią katastrofą, iki šiol kartojamas viešumoje. Viena iš jų – kad laivo savininkas, milijonierius J.P.Morganas suplanavo katastrofą, siekdamas atsikratyti keliais verslininkais, kurie oponavo JAV centrinės bankų sistemos – Federalinio rezervo – sukūrimui.
Balandžio 14-oji: 1912-aisiais Atlanto vandenyne „Titanikas“ susidūrė su ledkalniu
Balandžio 14-oji: 1912-aisiais Atlanto vandenyne „Titanikas“ susidūrė su ledkalniu / Vida Press nuotr.

Susiejo su Klausu Schwabu

Viena „Facebook“ vartotoja šią istoriją lyg tyčia priminė birželio 18-osios rytą, likus kelioms valandoms iki povandeninio laivo „Titan“ su penkiais žmonėmis – pilotu, vadinamuoju gidu ir trimis už dalyvavimą ekspedicijoje sumokėjusiais keleiviais – panirimo į Atlanto vandenyno gelmę.

„Ar žinojote, kad kartu su „Titaniku“ į dugną krito ir turtingiausi pasaulio finansininkai, jie visi yra FED privačios centralizuotos bankininkystės sistemos priešininkai?“ – tokiu retoriniu klausimu savo įrašą pradėjo internautė.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Viena populiariausių sąmokslo teorijų apie „Titaniką“ - neva jo savininkas J.P.Morganas pats suplanavo katastrofą
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Viena populiariausių sąmokslo teorijų apie „Titaniką“ - neva jo savininkas J.P.Morganas pats suplanavo katastrofą

O tuomet paaiškino: „Juos pakvietė J.P.Morganas, „Titaniko“ savininkas, kuris pats atšaukė kelionę paskutinę minutę. Jau kitais metais ši privačios centrinės bankininkystės sistema, pasauliniai skolų spąstai, buvo įvesta be pasipriešinimo…“

Moteris taip pat pasidalijo 6 min. trukmės filmuku, kuriame rusiškai trumpai papasakota „Titaniko“ istorija, pristatyta ši katastrofos versija, o galiausiai pereita prie pastaraisiais metais vienos populiariausių sąmokslo teorijų apie žmonijos užvaldymą ir pasaulinę finansų mafiją.

Vaizdo įraše po archyvinių „Titaniko“ vaizdų ir kai kurių iš jo keleivių nuotraukų rodomas Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įkūrėjo Klauso Schwabo atvaizdas.

Pastebėjus, kaip smarkiai pandemija prisidėjo prie nelygybės pasaulyje augimo, PEF iškėlė Didžiojo perkrovimo (angl. The Great Reset) idėją. Tai yra pasaulinis ekonomikos atgaivinimo po COVID-19 pandemijos planas.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įraše nuo „Titaniko“ nuskendimo priežasčių prieita iki Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjo Klauso Schwabo ir sąmokslo teorijos apie žmonijos užvaldymą
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įraše nuo „Titaniko“ nuskendimo priežasčių prieita iki Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjo Klauso Schwabo ir sąmokslo teorijos apie žmonijos užvaldymą

2020 m. pirmoje pusėje pasiūlytas tvarumo planas daugiausia dėmesio skiria pasaulinei ekonominei lygybei, ragina vyriausybes pagerinti mokesčių politiką, imtis pavėluotų reformų ir Ketvirtosios pramonės revoliucijos inovacijų.

Taip pat skaitykite: Sąmokslo teorijų kolekcija: COVID-19 sugalvota dėl 5G ryšio ir siekiant užvaldyti pasaulį

Nei PEF, nei jo vadovas K.Schwabas, gimęs tik po ketvirčio amžiaus, su „Titaniko“ katastrofa nėra susiję. Mitas ir versija, esą laivas buvo nuskandintas specialiai, siekiant tam tikrų žmonių žūties. Ekspertai pripažįsta, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Atsisakė gelbėtis

Legenda, esą amerikiečių finansininkas Johnas Pierpont’as  Morganas turėjo motyvą nuskandinti „Titaniką“, nes juo plaukė trys įtakingi vyrai, oponavę jo idėjai centralizuoti bankų sistemą, pasakojama jau ne vienus metus.

Internete vis pasirodo priminimų, kad „laivo statybą finansavęs turtuolis ilgai lauktą kelionę atšaukė likus kelioms valandoms iki numatyto išvykimo“.

Bet trys esą turtingiausi žmonės Žemėje, kurie tariamai priešinosi Federalinės rezervų sistemos sukūrimui, – Johnas Astoras, Isadoras Strausas ir Benjaminas Guggenheimas – vis tiek leidosi į kelionę pirmąja klase.

Tuomet garlaivis su 2 240 keleivių ir įgulos narių, bet mažiau nei puse reikiamų gelbėjimo valčių esą visu greičiu nuplaukė ledkalnių link ir nuskendo.

Šie trys vyrai iš tiesų žuvo vandenyno bangose. Jų paskutinės gyvenimo akimirkos buvo užfiksuotos tragedijai skirtoje literatūroje.

Wikimedia Commons nuotr./Paskutinė gelbėjimosi valtis iš „Titaniko“
Wikimedia Commons nuotr./Paskutinė gelbėjimosi valtis iš „Titaniko“

Johno Eatono ir Charleso Haaso knygoje „Titanic: Triumph and Tragedy“ („Titanikas“: triumfas ir tragedija“) aprašyta, kaip prekybos centrų „Macy’s“ savininko I.Strauso žmonai Idai apie 1 val. nakties buvo pasiūlyta sėsti į gelbėjimo valtį Nr. 8. Ji atsisakė: „Nepaliksiu savo vyro. Mirsime taip, kaip gyvenome, – kartu“. 67-erių verslininkas savo ruožtu nepasinaudojo privilegija lipti į valtį dėl amžiaus. Paskutinį kartą juos matė stovinčius ant denio susikibusius rankomis.

Britų istoriko Richardo Davenporto-Hineso knygoje „Titanic Lives: Migrants and Millionaires, Conmen and Crew“ („Titaniko“ gyvenimai: migrantai ir milijonieriai, apgavikai ir įgula“) pasakojama, kaip kasyklų įrangos gamintojas milijonierius B.Guggenheimas su savo sekretoriumi prieš pat žūtį nusiėmė gelbėjimosi liemenes ir apsirengė vakariniais drabužiais. Jis paaiškino esąs pasirengęs mirti kaip džentelmenas ir nesiveržti į gelbėjimo valtis, jei jose nepakanka vietų net moterims bei vaikams.

Nekilnojamojo turto magnatas J.Astoras dar suspėjo į vieną iš valčių įsodinti nėščią žmoną, kuri išsigelbėjusi rugpjūtį pagimdė sūnų, ir surūkyti cigaretę.

Kad jiems visiems buvo lemta patirti tokią mirtį, greičiausiai buvo atsitiktinumas. Pirmoji „Titaniko“, tuo metu – didžiausio keleivinio laivo – kelionė priviliojo daugybę turtingų žmonių.

Federalinė rezervų sistema (FED) – pusiau valstybinė bankų sistema, atliekanti JAV centrinio banko funkcijas, iš tiesų buvo sukurta kitąmet po katastrofos – prieš pat 1913-ųjų Kalėdas.

Bet nesama įrodymų, kad minėta trijulė oponavo J.P.Morgano idėjai centralizuoti bankų sistemą. Vienas didžiausių šios katastrofos ekspertų, kelių knygų apie ją autorius George’as Behe naujienų agentūrai „Reuters“ yra sakęs, kad per 45 metus trukusius tyrinėjimus taip ir nerado įrodymų, patvirtinančių šį mitą.

Priešingai, J.Astoras ir B.Guggenheimas nuomonės šiuo klausimu viešai nebuvo pareiškę, o I.Strausas siūlymui pritarė (čia, čia). 

2023-iųjų pradžioje G.Behe faktų tikrinimo tinklalapiui „Snopes“ patvirtino šiuo klausimu nesužinojęs nieko naujo ir panašius tvirtinimus pavadino sąmokslo teorija.

Persigalvojo dėl ligos?

Laimingo atsitiktinumo dėka J.P.Morganas šių turtuolių ir savo laivo likimo išvengė. Nėra ir įrodymų, kad jis kelionėn ruošėsi ketindamas galiausiai jos atsisakyti.

Finansinių paslaugų įmonę, kuri šiuo metu laikoma didžiausiu banku pasaulyje pagal rinkos kapitalizaciją ir kuri iki šiol išlaikė jo vardą, įkūręs J.P.Morganas prisidėjo ir prie Tarptautinės prekių jūrų bendrovės (International Mercantile Marine Company, IMMC) atsiradimo. Šį įsigijo „White Star Line“, kuri vėliau pastatė „Titaniką“.

1911 m. gegužę verslininkas dalyvavo laivo nuleidimo į vandenį ceremonijoje Belfaste ir ruošėsi į jo pirmąją kelionę per Atlantą. Jis buvo užsisakęs asmeninius apartamentus su pasivaikščiojimų deniu ir vonia, aprūpinta specialiais cigarų laikikliais.

Kas iš tiesų jį privertė pakeisti savo planus (beje, ne paskutinę minutę, o B.Guggenheimas bilietą įsigijo jau po to), neišsiaiškino net G.Behe. Esama keleto versijų. Anuomet buvo skelbiama, esą sušlubavo 74-erių verslininko sveikata.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/J.P.Morganas, kuris, pagal vieną iš populiarių sąmokslo teorijų, pats suplanavo „Titaniko“ nuskendimą
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/J.P.Morganas, kuris, pagal vieną iš populiarių sąmokslo teorijų, pats suplanavo „Titaniko“ nuskendimą

Jeano Strouse’o biografinėje knygoje „Morgan: American Financier („Morganas: Amerikos finansininkas“) ir Brado Matseno „Titanic’s Last Secrets“ („Paskutinės „Titaniko“ paslaptys“) teigiama, kad amerikietis tuo metu ruošėsi didžiulę meno kolekciją pergabenti iš Anglijos ir Prancūzijos į Niujorko Metropoliteno meno muziejų. Bet kovo pabaigoje sužinojo, kad JAV muitinės meno specialistas, pasiųstas į Londoną patikrinti siuntinius, netikėtai išvyko atgal. J.P.Morganui neliko nieko kito, kaip iškrauti kūrinius ir atidėti jų apžiūrą.

Atšaukęs ir savo paties kelionę, turtuolis pasiliko Prancūzijos kurorte Aix-les-Bains, kur, praėjus porai dienų po katastrofos, atšventė 75-ąjį – paskutinį – savo gimtadienį. Verslininką tragedija sugniuždė. Jis tą dieną prarado daug draugų. J.P.Morgano gyvybė užgeso lankantis Romoje, likus porai savaičių iki „Titaniko“ nuskendimo metinių.

Mite, esą savininkas sąmoningai pasiuntė tris tariamus savo oponentus myriop, trūksta vienos svarbios detalės – paaiškinimo, kaip jis sugebėjo tai padaryti. Aiškinama, neva laivas buvo aprūpintas netinkamomis signalinėmis raketomis, turėjo per mažai valčių.

Tačiau, net jei turtuolis galėjo suplanuoti „Titaniko“ pažeidimą, jis negalėjo nuspėti milijonierių likimo. Vyrai turėjo galimybių sėsti į valtis ir išsigelbėti, tačiau pasirinko žūtį bangose.

Tyrėjai sutaria, kad 1912 m. balandžio 14 d. naktį „Titanikas“ atsitrenkė į ledkalnį ir per kelias valandas žuvo daugiau kaip 1 500 žmonių. Ginčijamasi tik dėl detalių.  Pagal vieną iš paaiškinimų, laivo įgula apsigavo manydama, jog geras matomumas atviroje jūroje leis laiku pastebėti bet kokį pavojų.

G.Behe žodžiais, susidūrimas su ledkalniu buvo tik nelaimingas nepalankių aplinkybių (visiškai ramaus vandens, mėnulio nebuvimo ir pan.) rezultatas ir „neturėjo nieko bendra su kokia nors kvaila sąmokslo teorija, susijusia su Federaliniu rezervu“.

„Reuters“ žurnalistai anksčiau yra citavę antro pagal rangą „Titaniko“ įgulos nario Charleso Lightollerio anūkės Louise Patten žodžius, kad laivas į ledkalnį atsitrenkė dėl elementarios vairavimo klaidos. Enciklopedijoje “„Britannica“ teigiama, esą dėl to laivas pasisuko lėčiau, nei būtų galėjęs, jei būtų plaukęs ankstesniu didesniu greičiu. Manoma, kad laivas būtų atlaikęs smūgį, jei į ledkalnį būtų atsitrenkęs priekine dalimi.

Visai nenuskendo?

1912 m. įvykusi katastrofa taip šokiravo pasaulį, kad sukėlė daug kontroversiškų svarstymų apie jos priežastis ir pagimdė ne vieną sąmokslo teoriją.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Titanikas
„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Titanikas

Vienos versijos atrodo iš piršto laužtos, kitos grindžiamos įvairiais įrodymais.

Pavyzdžiui, išanalizavęs laivo nuotraukas, padarytas jam dar stovint uoste, žurnalistas Senanas Molony’is padarė išvadą, kad laivą nuskandino didžiulis gaisras. Savo įžvalgas, paremtas daugiau nei 30 metų tyrinėjimų, jis sudėjo į knygą „Titanic: Why She Collided, Why She Sank, Why She Should Never Have Sailed“ („Titanikas“: kodėl jis susidūrė, kodėl jis nuskendo, kodėl jis niekada neturėjo plaukti“).

Kadras iš vaizdo įrašo/„Titaniko“ liekanos
Kadras iš vaizdo įrašo/„Titaniko“ liekanos

Po meteorologinių tyrimų buvo paskelbta, kad prie katastrofos galėjo prisidėti šiaurės pašvaistė. Esą dėl jos laivas nestipriai nukrypo nuo kurso. Nepriklausomos orų tyrėjos ir buvusios programuotojos Milos Zinkovos įsitikinimu, geomagnetinė audra sutrikdė „Titaniko“ komunikavimą su aplinkiniais laivais ir užblokavo nelaimės skambučius bei pranešimus iš skęstančio lainerio.

Kai kurie įsitikinę, esą „Titanikas“ buvo pasmerktas dėl mumijos prakeikimo ar kad iš tiesų nuskendo ne šis, o kitas kone identiškas laivas „Olympic“.

Esama net tokios versijos, jog laivo deniai galėjo būti užsandarinti elektromagnetiniu būdu, kad taptų spąstams keleiviams.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Išvedžiojimai, esą „Titaniko“ savininkas, milijonierius J.P.Morganas suplanavo jo katastrofą, siekdamas atsikratyti keliais verslininkais, kurie oponavo JAV centrinės bankų sistemos – Federalinio rezervo – sukūrimui, ir pats paskutinę minutę nusprendė neplaukti, tėra sąmokslo teorija.

Trys minimi turtuoliai viešai nereiškė savo nuomonės dėl FED sukūrimo ar tam pritarė. J.P.Morganas turėjo tam tikrų priežasčių atsisakyti kelionės.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas
Reklama
Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Reklama
Kokias tvoras ir kodėl šiemet renkasi namų savininkai?
Reklama
Daugiau Pliusų sporto entuziastams:„Gym+“ vėl plečiasi