Karalius Philippe'as su šalies partijų lyderiais susitinka nuo pirmadienio, kai ankstesnę dieną po visuotinių rinkimų Belgija rinkėjų pasirinkimo prasme skilo pusiau. Klestinti Flandrija balsavo už dešiniuosius, o prancūzakalbė Valonija – už kairiuosius.
Kitaip tariant, rinkėjai abiejuose regionuose gausiau balsavo ne už nacionaliniu mastu dirbančius krikščionis demokratus, liberalus ar socialistus, o už kuklias, bet daug rėkiančias regionines partijas.
Beveik 19 proc. flamandų rinkėjų balsavo už kraštutinių dešiniųjų partiją „Vlaams Belang“, kuri dar neseniai kamavosi populiarumo reitingų dugne, o kvietimas šios politinės jėgos lyderiui atvykti į karaliaus rūmus įplieskė įnirtingus debatus, kaip bendrauti su atgimstančia kraštutine dešine.
Sprendimas pribloškė
„Vlaams Belang“ Belgijoje paprastai neprileidžiama prie valdžios pagal vadinamąjį „cordon sanitaire“ susitarimą – kitos partijos viešai atsisako dirbti kartu su šia radikalia politine jėga.
Vis dėlto šalies monarchas vaidina svarbų vaidmenį sudėtingoje Belgijos vyriausybės formavimo procese – valdančiąją daugumą visada sudaro daugiapartinė flamandiškų ir frankofoniškų partijų koalicija.
Skirtingai nei karalius Philippe'as dabar, ankstesni monarchai 1991 ir 2003 metais atsisakė priimti „Vlaams Blok“ („Vlaams Belang“ pirmtakės, – red. past.) lyderius. Ši antimonarchistinė partija 1978-aisiais pati nepriėmė kvietimo pabendrauti su karaliumi.
Dabar, regis, tradicija pažeista, ir parlamentarai vienas po kito skelbia esantys labai nustebę. Antai socialistę Laurette Onkelinx esą šokiravo karaliaus sprendimas.
„Kodėl karalius turėjo priimti „Vlaams Belang“? Ši partija yra rasistiška ir skatina smurtą, tad žinia, kurią siunčia karalius, yra žalinga. Karaliaus veiksmai negarbingi demokratiškų Flandrijos partijų, kurios drąsiai pasakė „ne“ radikalams, atžvilgiu“, – piktinosi L.Onkelinx.
Tiesa, Briuselio-sostinės regiono vadovas Rudi Vervoortas, netrukus paliksiantis šias pareigas, teigė suprantantis karaliaus žingsnį: „Žinoma, tai nemalonu. Kita vertus, porinkiminės realybės Flandrijoje neigti neįmanoma.“
Tokia porinkiminė tikrovė
„Vlaams Belang“ pagal surinktus balsus visoje šalyje atsidūrė aukštoje antroje vietoje. 2014 metais partija federaliniame parlamente turėjo vos 3 vietas, tačiau šįkart mandatų – net 18.
Kitos partijos rinkimų dieną – gegužės 26-ąją – iškart praminė Juoduoju sekmadieniu, bet vis tiek labai nustebo, kad karalius nutarė susitikti su „Vlaams Belang“ vadovu, 32-ejų Tomu Van Griekenu, politiku, padėjusiu sušvelninti partijos įvaizdį.
Pats T.Van Griekenas viešnagės karaliaus rūmuose istorine akimirka nevadino: „Visiškai normalu pakviesti partiją, kuri laimėjo rinkimus.
Mane kvietimas pamalonino. Nesakysiu, kad nenatūralu. Tai natūralu. Tai, kas vyko pastaruosius 40 metų, buvo nedemokratiška.“
Vienos didžiųjų partijų lyderis Maxime'as Prevot pripažino, kad vaizdas, kaip „Vlaams Belang“ lyderis žengia pro karaliaus rūmų vartus, jį sujaudino blogąja prasme, bet pridūrė: „Sunku kaltinti karalių, kai šalies šiaurėje sulaukėme tokių rinkimų rezultatų.“
Kiti politikai net gailėjo karaliaus ir tvirtino, kad gero pasirinkimo, kaip elgtis, Philippe'as nė neturėjo.
„Karaliui reikės didelės dėžės paracetamolio tablečių. Stiprių“, – prognozavo nuosaikios separatistinės partijos „Naujasis flamandų aljansas“ (N-VA) lyderis, Antverpeno meras Bartas De Weveras.
Koalicijos formavimas užtruks
N-VA netgi neatmetė galimybės kartu su „Vlaams Belang“ formuoti koaliciją.
N-VA buvo labai svarbus ankstesnės vyriausybės ramstis, o ir dabar surinko daugiausia balsų Belgijoje – tiesa, dalį balsų partija prarado būtent dešiniųjų separatistams.
Rinkimų rezultatai greičiausiai reiškia, kad koalicijos formavimas užtruks. Taip politinės poliarizacijos kankinamoje šalyje kartą jau buvo – Belgija be vyriausybės gyveno 541 dieną.
Pastarąjį kartą Belgijos karalius su kraštutinių dešiniųjų lyderiu buvo susitikęs 1936 metas. Tada karalius Leopoldas III savo rūmuose priėmė Leoną Degrelle – fašistinės partijos „Rex“, kuri vėliau kolaboravo su Vokietijos nacių okupaciniu režimu, lyderiu.
Šiuolaikinė „Vlaams Belang“ siekia panaikinti monarchiją Belgijoje, taip pat pasisako prieš „milijardus eurų“ siekiančią valstybės paramą skurdesnei Valonijai.
Belgijos konstitucijos ekspertas Marcas Uyttendaele pabrėžia, kad ne karalius, o politinės partijos galiausiai yra atsakingos už principo „cordon sanitaire“ laikymąsi.
„Ne karaliui galima ar negalima sulaužyti šį principą, tačiau atsakomybę turi prisiimti politinės partijos. Jis (karalius, – red. past.) turi būti neutralus, nors diskusijų rėmuose minimalių veiksmų imtis gali“, – tvirtino ekspertas.
Karalius Philippe'as šią savaitę susitiko ir su radikalių kairiųjų Belgijos darbininkų partija, kuri iškilo kone iš niekur ir federaliniame parlamente laimėjo 12 vietų. Krikščionys demokratai, liberalai ir socialistai abiejuose Belgijos regionuose prarado nemažai paramos.
Tokie rinkimų rezultatai greičiausiai reiškia, kad koalicijos formavimas užtruks. Taip politinės poliarizacijos kankinamoje šalyje kartą jau buvo – Belgija be vyriausybės gyveno 541 dieną.
