Kaip „Politico“ pastebėjo žurnalistas Paulas Tayloras, į madą Senajame žemyne grįžta socialinio teisingumo ir gerovės valstybės idėjos. Ne visur – ypač išsiskiria Rytų Europa, tačiau tendencija aiški.
Antai rugsėjį rinkimuose Norvegijoje triumfavo Leiboristų partija, įveikusi centro dešiniųjų suburtą koaliciją, kuri glaudžia ir prieš imigraciją nusistačiusius populistus.
Tai reiškia, kad dabar visose Šiaurės šalyse valdo socialdemokratai, nors kai kur jiems teko paminti tradicinius principus ir, tarkime, pažadėti, kad vykdys griežtesnę migracijos politiką.
Kairieji taip pat valdo Ispanijoje ir Portugalijoje, o Italijoje centro kairės Demokratų partija – viena svarbiausių premjero Mario Draghi kabineto rėmėjų parlamente. Bene svarbiausia tai, kad socialdemokratai gali įspūdingai sugrįžti į valdžią Vokietijoją, kurios sekmadienį laukia rinkimai.
Kas lemia tokią bangą? Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Andžejus Pukšto 15min vardijo: žmogaus teisės, socialinis teisingumas, o svarbiausia – pandeminė realybė.
Be to, galbūt tiesiog baigiasi natūralus politinis ciklas – rinkėjai nori, kad veidai ir tuo pačiu sprendimai keistųsi. Įmanoma ir JAV įtaka – Donaldą Trumpą ten pakeitė Joe Bidenas, kurio administracijos progresyvumas galėjo įkvėpti panašių pažiūrų partnerius Europoje.
Galiausiai yra apžvalgininkų, tiesiai sakančių, kad dešinieji – vėlgi, ne visur – patys kalti, nes ilgą laiką gana atsainiai formavo kovos su klimato kaita politiką arba išvis jos nevykdė. Gi progresyvios politinės jėgos apie ekologiją kalba jau seniai, o skaudi vis radikalesnių orų realybė susirūpinti klimato privertė ir vidutinį rinkėją.
„Fundamentali įžvalga, kad atsirado daugiau erdvės kairiajai politikai, teisinga. Kita vertus, yra daug išlygų“, – 15min vis dėlto tvirtino Vyriausybės strateginės analizės centro politikos analitikas, Rytų Europos studijų centro asocijuotas tyrėjas Justinas Mickus.
