Prieštaringai vertinamais pasisakymais pagarsėjęs Osakos metas Toru Hashimoto sakė, kad kariams, kuriems kasdien grėsdavo mirtis, reikėdavo kokiu nors būdu sumažinti įtampą, o „paguodos moterų“ sistema suteikdavo tokią galimybę.
Daugelis istorikų pripažįsta, kad iki 200 tūkst. moterų iš Korėjos, Kinijos, Filipinų ir kitų šalių buvo priverstos dirbti viešnamiuose, aptarnaujančiuose Japonijos imperatoriškųjų pajėgų kariškius teritorijose, kurias Japonija buvo okupavusi per Antrąjį pasaulinį karą.
Mero komentarai gali dar labiau pabloginti įtemptus Japonijos santykius su kaimyninėmis šalimis, tapusiomis jos brutalios ekspansijos aukomis ir teigiančiomis, kad Tokijas niekada nebuvo visiškai pripažinęs savo karingos praeities nusikaltimų.
„Kai kariai rizikuoja gyvybėmis per kulkų krušą, o jūs norite, kad jie kur nors pailsėtų, todėl aišku, kad jums reikalinga paguodos moterų sistema“, – teigė T.Hashimoto.
Meras, kuris yra vienas iš nacionalistinės Japonijos atkūrimo partijos lyderių, pripažino, kad kai kurios moterys, teikusios intymias paslaugas japonų kariams, darė tai „prieš savo valią“ ir kad tai yra „karo tragedija“.
Tačiau T.Hashimoto aiškino, kad nėra jokių įrodymų, jog tokia sistema buvo oficialiai sankcionuota valstybės, taip pat atkreipė dėmesį, kad viešnamiai kariams buvo būdingi ne viena Japonijai.
„Esama daug pavyzdžių“, kad karo metu kariai elgdavosi nepriimtinai arba žiauriai, o „siekiant pažaboti tokius dalykus, blaivus faktas, kad buvo būtina kažkokia sistema, tokia kaip paguodos moterų“, sakė jis.
„Paguodos moterų“ sistema ir kiti karo metų žiaurumai, įvykdyti Japonijai okupavus dideles teritorijas Azijoje, seniai kursto nesantaiką tarp Tokijo ir jo kaimynų, ypač Pietų Korėjos.
Japonijos vyriausybės pagrindinis atstovas ir ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga antradienį atsisakė tiesiogiai komentuoti T.Hashimoto pareiškimus.
Tačiau jis sakė: „Vyriausybės pozicija paguodos moterų klausimu, kaip ne kartą sakiau, yra tokia: mums skaudu dėl žmonių, kurie patyrė neapsakomų sunkumų, ir (ši) administracijai laikosi ankstesnių vyriausybių požiūrio.“
1993 metais paskelbtame istoriniame pareiškime Japonijos vyriausybė pareiškė „nuoširdų atsiprašymą“ dėl „neišmatuojamo skausmo ir kančių“, sukeltų sekso vergėms.
Dar po dvejų metų Japonija paskelbė platesnį atsiprašymą, reikšdama „gilią atgailą“ dėl karo sukeltų kančių.
1993 metų atsiprašymui iki šiol karštai priešinasi kai kurie konservatyvių pažiūrų Japonijos veikėjai, kurie laikosi nuomonės, jog jų šalis tiesiogiai nevertė tų moterų užsiimti prostitucija.
Nors premjero Shinzo Abe požiūris į istoriją artimas konservatyviajam, jis praeitą savaitę užsiminė neketinantis atšaukti minėtų atsiprašymų.
Japonijos bendra istorija su kaimynėmis Azijoje iki šiol temdo šių šalių santykius, kurie taip pat įtempti dėl atskirų teritorinių ginčų su Seulu ir Pekinu.
Tiek Pietų Korėja, tiek Kinija sako, kad Tokijas nepademonstravo pakankamos atgailos dėl savo elgesio per Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau daugeliui Japonijoje atrodo, kad nacionalistai užsienyje išnaudoja šią temą, siekdami politinių dividendų savose šalyse.
T.Hashimoto, kuris anksčiau buvo minimas kaip potencialus būsimas ministras pirmininkas, pirmadienį pažymėjo, kad Japonijai tenka atsakomybė dėl karo, ir paragino užjausti nukentėjusias moteris.
„(Paguodos moterys buvo ) karo tragedijos rezultatas, todėl turime turime jautriai rūpintis tomis moterimis, kurios buvo tapusios paguodos moterimis prieš savo valią“, – sakė jis.
Buvęs Tokijo gubernatorius ir vienas iš Japonijos atkūrimo partijos lyderių Shintaro Ishihara antradienį gynė T.Hashimoto poziciją, argumentuodamas, kad prostitučių ir kariuomenės ryšiai turi ilgą istoriją.
„Nors pono Hashimoto komentarus buvo nemalonu girdėti, jis nepasakė nieko klaidinga“, – pabrėžė politikas.
